Jei naktis giedra – nepatingėkite išeiti į lauką ir pažvelgti Šiaurės kryptimi – čia, kiek žemiau ir į rytus nuo Didžiųjų Grįžulo ratų net ir plika akimi galima pamatyti gana blyškų, bet lengvai pastebimą brūkšnį – tai kometa C/2020 F3 NEOWISE.
Šiuo metu kometa tolsta nuo Saulės, todėl jos ryškumas mažėja – nuo rugpjūčio pradžios ji jau bus pastebima tik žiūronais arba teleskopu.
Atradimo prasme – tai visiškai „šviežia“ kometa: ją mokslininkai kosminiu infraraudonųjų spindulių teleskopu WISE (angl. Wide-field Infrared Survey Explorer) atrado tik šių metų kovo 27 dieną, kai ji buvo už 300 milijonų kilometrų nuo Saulės ir 250 milijonų kilometrų nuo Žemės. Tačiau pati kometa yra tokia pati sena, kaip ir mūsų Saulės sistema – t. y., apie 4,6 mlrd. metų
Tai – viena ryškiausių Žemę aplankiusių kometų nuo pat Heilo-Bopo kometos vizito 1997 metais.
Liepos 23 d. C/2020 F3 NEOWISE priartės arčiausiai prie Žemės – ir ims nuo jos tolti, o sugrįš čia tik po 6700 metų – palyginimui, toks pats laiko tarpas skiria mūsų dienas nuo naujojo akmens amžiaus laikų, kai žmonės dar gyvendavo medžiotojų-rinkėjų bendruomenėse ir kūrė pirmuosius megalitinius paminklus (bet iki Stounhendžo ir pirmosios (Džoserio) piramidės dar buvo likę apie 2000 metų).
Kometos branduolio skersmuo – penki kilometrai, ir kaip sako Amy Mainzer iš NEOWISE projekto, tai reiškia, kad ji yra labai didelė, beveik tokio dydžio kaip asteroidas, nulėmęs dinozaurų išnykimą.
Kaip ir visos kometos, C/2020 F3 NEOWISE turi dvi uodegas: vieną, sudarytą iš dulkių, kurios atspindi Saulės šviesą, todėl spindi geltonai – ir kitą, sudarytą iš Saulės vėjo įelektrintų dujų, kuri žiba blyškiai mėlynai. Tiesa, tokios detalės jau įžiūrimos nebe plika akimi, o teleskopu.
Tad kol kometa visiškai neišnyko iš akiračio – kviečiame artimiausiomis naktimis pakelti akis į dangų. Kometa šiuo metu geriausiai matosi valandą po vidurnakčio ir kaip jau minėta, jos reikėtų ieškoti šiaurėje, kiek žemiau ir dešiniau (į rytus) nuo Didžiųjų Grįžulo ratų. Pamatyti C/2020 F3 NEOWISE miesto centre gali būti sunkiau dėl šviesos taršos, bet ji puikiai matosi priemiesčiuose ar toliau nuo pagrindinių miesto šviesų - pavyzdžiui Vilniuje tam tinka Rokantiškių regykla, kur kometą stebėjo ir šių eilučių autorius.
Žinoma, kometos stebėjimui tinka ir kitos vietos - svarbu, kad naktinio dangaus neužgožtų dirbtinė šviesa ir aukšti objektai, taip pat kad būtų daugmaž atviras vaizdas į šiaurę.
O jei neturite galimybės žvalgytis į žvaigždes ar pasitaikys debesuoti orai – kviečiame pasižiūrėti, kaip kometą Lietuvos padangėje pavyko užfiksuoti „Lietuvos ryto“ fotografui Vladui Ščiavinskui – ir kaip dangaus viešnią pavyko įamžinti fotografams iš viso pasaulio.
