Antradienį Lietuva pasitiko rudens lygiadienį – bet ši diena ypatinga ir dėl dar vienos priežasties

Šiemet rudens lygiadienis nutinka antradienį, 16 val. 30 min. Lietuvos laiku. Tradiciškai ši diena Šiaurės pusrutulyje – kur gyvena apie 90 proc. žmonių populiacijos – reiškia rudens pradžią, vėsesnius orus ir trumpesnes dienas.

Antradienį nutinka ne tik lygiadienis, bet 784-osios Saulės mūšio metinės.<br>A. Rutkausko / 123rf nuotr.
Antradienį nutinka ne tik lygiadienis, bet 784-osios Saulės mūšio metinės.<br>A. Rutkausko / 123rf nuotr.
 Šiemet rudens lygiadienis nutinka antradienį, 16 val. 30 min. Lietuvos laiku.<br> 123rf iliustr. / lrytas.lt mont.
 Šiemet rudens lygiadienis nutinka antradienį, 16 val. 30 min. Lietuvos laiku.<br> 123rf iliustr. / lrytas.lt mont.
 Šiemet rudens lygiadienis nutinka antradienį, 16 val. 30 min. Lietuvos laiku. <br> V Ščiavinsko nuotr.
 Šiemet rudens lygiadienis nutinka antradienį, 16 val. 30 min. Lietuvos laiku. <br> V Ščiavinsko nuotr.
 Šiemet rudens lygiadienis nutinka antradienį, 16 val. 30 min. Lietuvos laiku. <br> V Ščiavinsko nuotr.
 Šiemet rudens lygiadienis nutinka antradienį, 16 val. 30 min. Lietuvos laiku. <br> V Ščiavinsko nuotr.
 Šiemet rudens lygiadienis nutinka antradienį, 16 val. 30 min. Lietuvos laiku. <br> V Ščiavinsko nuotr.
 Šiemet rudens lygiadienis nutinka antradienį, 16 val. 30 min. Lietuvos laiku. <br> V Ščiavinsko nuotr.
 Šiemet rudens lygiadienis nutinka antradienį, 16 val. 30 min. Lietuvos laiku. <br> V Ščiavinsko nuotr.
 Šiemet rudens lygiadienis nutinka antradienį, 16 val. 30 min. Lietuvos laiku. <br> V Ščiavinsko nuotr.
 Šiemet rudens lygiadienis nutinka antradienį, 16 val. 30 min. Lietuvos laiku. <br> V Ščiavinsko nuotr.
 Šiemet rudens lygiadienis nutinka antradienį, 16 val. 30 min. Lietuvos laiku. <br> V Ščiavinsko nuotr.
 A. Rutkausko nuotr.
 A. Rutkausko nuotr.
 A. Rutkausko nuotr.
 A. Rutkausko nuotr.
 A. Rutkausko nuotr.
 A. Rutkausko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Sep 22, 2020, 7:15 AM, atnaujinta Sep 22, 2020, 5:30 PM

Pietų pusrutuliui ši diena reiškia visiškai priešingus dalykus: šiltesnius orus ir pavasario pradžią.

Saulėgrįžos ir lygiadieniai yra Žemės ašies pasvirimo rezultatas: įsivaizduojama ašis, aplink kurią sukasi Žemė, Saulės atžvilgiu nėra statmena – ji yra pasvirusi maždaug 23,5 laipsnio. Dėl to mūsų planetai sukantis apie Saulę, skirtingas Žemės dalis nušviečia daugiau ar mažiau spindulių – dėl šios priežasties mes ir turime metų laikus.

Taip pat dėl to šiaurinio ir pietinio pusrutulių metų laikai yra priešingi: kai šiauriniame pusrutulyje yra žiema, pietiniame vyrauja vasara, o kai čia prasideda ruduo, į šiaurinį ateina pavasaris.

Dramatiškiausias ašies pasvirimo efektas pasireiškia saulėgrįžos metu – tai yra dvi dienos metuose, per vieną iš kurių viena planetos pusė yra toliausiai nuo Saulės, o kita – arčiausiai. Gruodžio 21 dieną Šiaurės pusrutulyje dienos šviesa trunka mažiau nei devynias valandas, o Pietų pusrutulyje – daugiau nei 15.

Jei antradienį 16 val. 30 min. Lietuvos laiku atsistotumėte kurioje nors Žemės pusiaujo vietoje, jūsų šešėlio beveik visiškai nesimatytų, o Saulė būtų pakibusi beveik tiesiai jums virš galvos.

Tačiau akimirka be šešėlio būtų trumpalaikė – nes Žemė aplink Saulę juda maždaug 107 182 kilometrų per valandą greičiu.

Optinės apgaulės

Populiariausio Lietuvos tinklaraščio „Konstanta 42“ autorius, astrofizikos mokslų daktaras Kastytis Zubovas primena, kad pats lygiadienio pavadinimas šiek tiek klaidinantis: jis tarsi sufleruoja, kad šią parą dienos ir nakties trukmė yra visiškai vienoda. Vis dėlto taip nėra: antradienio dienos trukmė yra 12 val. 16 min., o nakties – 11 val. 44 min.

„Taip yra dėl dviejų priežasčių: „dienos“ apibrėžimo ir atmosferos, – aiškina mokslininkas. – „Diena“ yra apibrėžiama kaip laiko tarpas tarp saulėtekio ir saulėlydžio. Saulėtekis yra tas momentas, kai Saulės disko viršus išlenda virš horizonto, o saulėlydis – momentas, kai disko viršus nusileidžia po juo. Taigi diena tampa ilgesnė visu vienu Saulės disko pasislinkimu“.

O dar kelios papildomos minutės, pasak K.Zubovo, atsiranda todėl, kad kai matome kylantį ar besileidžiantį Saulės diską, jis iš tiesų nėra ten, kur atrodo. „Atmosfera veikia kaip lęšis ir iškreipia per ją einančius spindulius, ir kuo arčiau horizonto, tuo iškreipimas didesnis – tai visada veikia taip, kad Saulė atrodo esanti aukščiau, nei yra iš tiesų. Taigi ir vėl, diena atrodo truputį ilgesnė – taip ir prisideda papildomos minutės“, – aiškina astrofizikas.

Baltų pergalė

Kaip pastebi Kauno tautinės kultūros centras, šiuo metu gamtoje vyksta daug pokyčių: smarkiai atvėsta ežerų vanduo, ištinka pirmosios gilios šalnos, baigiasi masinis paukščių traukimas į pietus, miške prasideda kanopinių žvėrių vestuvės – ruja.

Tačiau rugsėjo 22 yra ne tik astronomiškai, bet ir istoriškai svarbi diena: minint susivienijusių baltų genčių iškovotą pergalę prieš Kalavijuočių ordiną Saulės mūšyje, minima Baltų vienybės diena.

Mūšis įvyko ankstyvą 1236 rugsėjo 22 d. rytą, jo metu susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbtą kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną.

Minint šią dieną, Baltų vienybės simboliu pasitelkiama ugnis, kuri uždegama aukščiausiose kalvose ir piliakalniuose, prisimenant, kad baltų gentys signaliniais laužais įspėdavo viena kitą apie artėjantį priešą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.