Mokslininkai tikisi, kad daugiau kosminės gyvybės pėdsakų aptiksime dar šiame dešimtmetyje

Vienaip gyvybės paieškos vykdomos Saulės sistemoje, kitaip – už jos ribų. Tyrinėjimo galimybės ir būdai šiose situacijose labai skiriasi, kadangi Saulės sistemoje planetas tirti galima zondais, o tyrimams už jos ribų reikia pasitelkti teleskopus. O kas Saulės sistemoje ir už jos ribų yra tiriama dabar?

 Galbūt per artimiausius metus aptiksime įrodymų, kad yra ir kitų planetų su egzistuojančiu vandeniu, o gal net aptiksime ir gyvybės pėdsakų, sako mokslininkas.<br> 123rf iliustr.
 Galbūt per artimiausius metus aptiksime įrodymų, kad yra ir kitų planetų su egzistuojančiu vandeniu, o gal net aptiksime ir gyvybės pėdsakų, sako mokslininkas.<br> 123rf iliustr.
 Astrofiziko dr. Kastyčio Zubovo teigimu, Saulės sistemoje daugiausiai dėmesio vis dar yra skiriama Marsui, nors per pastarąjį dešimtmetį dėmesys vis labiau krypsta į didžiųjų planetų palydovus.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Astrofiziko dr. Kastyčio Zubovo teigimu, Saulės sistemoje daugiausiai dėmesio vis dar yra skiriama Marsui, nors per pastarąjį dešimtmetį dėmesys vis labiau krypsta į didžiųjų planetų palydovus.<br> V. Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Gintarė Baškytė

Jul 26, 2021, 8:57 PM, atnaujinta Jul 26, 2021, 8:57 PM

Astrofiziko dr. Kastyčio Zubovo teigimu, Saulės sistemoje daugiausiai dėmesio vis dar yra skiriama Marsui, nors per pastarąjį dešimtmetį dėmesys vis labiau krypsta į didžiųjų planetų palydovus – ypač į Jupiterio palydovą Europą ir Saturno palydovą Enceladą:

„Šiuos palydovus dengia storas ledo sluoksnis, bet po ledu yra didžiuliai skysto vandens vandenynai, o bent jau Žemėje visur, kur yra vandens, yra ir gyvybės – tad tikimasi, kad kažkas panašaus galioja ir kitur. Būtent dėl to Europa ir Enceladas yra laikomi įdomiausiomis vietomis gyvybės paieškoms. Vis dėlto jie yra toliau, tad ir zondus nusiųsti ten yra sunkiau“, – aiškina mokslininkas.

Tačiau nepaisant visų sunkumų, NASA patvirtino misiją į Europą, kuri turėtų prasidėti 2024 m. ir maždaug 2030 m. pasiekti Jupiterio sistemą:

„Ši misija tyrinės palydovą ir galbūt atras ten giliai po ledu slypinčios gyvybės požymių. Kol kas visi duomenys yra gaunami iš nuotolinių stebėjimų, ir jie rodo, kad Europoje yra poledinis vandenynas, o jo dugne yra šilumos šaltinių – greičiausiai geoterminių versmių. Tai kažkas panašaus į tai, kas vyksta Žemės vandenynuose – tarsi kaminai, per kuriuos iš gilesnių sluoksnių veržiasi įkaitęs vanduo.“

Astrofizikas pamini, kad tokiose vietose Žemėje aptinkamos labai egzotiškos ir išskirtinės gyvybės formos – o kai kurių mokslininkų teigimu, tokios versmės davė pradžią visai gyvybei žemėje. Tad jei to yra ir Europoje, tai suteikia viltį, kad ten irgi galima rasti gyvybę.

Mokslininko nuomone, įdomu ir tai, kad Marse šiemet darbą pradėjo naujausias NASA marsaeigis „Perseverance“, kuris tyrinėja Jezero kraterio dugną:

„Šis krateris kadaise buvo ežeras, o būtent ta vieta, kur „Perseverance“ nusileido ir važinėja, dar yra ir upės delta – ten yra daug nuosėdinių uolienų sluoksnių. Tikimasi, kad marsaeigis galės tyrinėti kelių milijardų metų Marso įstoriją – visą tą laikotarpį, tai pirmus porą milijardų metų po planetos susiformavimo, kai Marse dar buvo skysto vandens. Vienas iš „Perseverance“ tikslų yra ieškoti galimos gyvybės pėdsakų – fosilijų ar kitų ženklų, kuriuos galėjo palikti gyvybiniai procesai“, – teigia K.Zubovas.

Dar viena svarbi vieta, pasak astrofiziko, yra Venera, apie kurią dabar labai daug kalbama:

„Kaip buvo paskelbta pernai rudenį, Veneros atmosferoje galbūt egzistuoja fosfino dujos. Fosfinas – molekulė, sudaryta iš fosforo ir trijų vandenilio atomų. Žemėje ji sukuriama tik kai kurių pramoninių procesų metu arba tam tikrų gyvybinių procesų metu, kai įvairios bakterijos vykdo metabolizmą anaerobinėmis sąlygomis – terpėje be deguonies. Fosfinas gali būti išskiriamas pelkėse arba gyvūnų žarnynuose. Jokio natūralaus proceso, sukuriančio fosfino dujas, kuris galėtų vykti Žemėje arba Veneroje, be gyvybės mes kol kas nežinome. Jei tos fosfino dujos Veneroje išties egzistuoja, tai būtų arba žinia, jog ten esama gyvybės, arba kažkoks iki šiol nežinomas negyvybinis procesas, kuris natūraliai Veneros sąlygomis gali tą fosfiną suformuoti“, – aiškina mokslininkas.

Tiesa, per keletą mėnesių nuo šios žinios paskelbimo kitos mokslininkų grupės, išanalizavusios ir tuos pačius, ir kitus stebėjimų duomenis, pareiškė, kad jokio fosfino ten nėra, o analizėje, pasak K.Zubovo, buvo padaryta klaidų:

„Tai paskatino labiau domėtis Venera ir dėl šios priežasties šiemet NASA patvirtino dvi naujas misijas, o Europos kosmoso agentūra – vieną misiją į Venerą. Tarp tų misijų tikslų yra detalesnis atmosferos charakterizavimas, paviršiaus žemėlapių sudarymas ir Veneros istorijos tyrimai – bandymai išsiaiškinti, kaip ji vystėsi per milijardus metų. Apie Venerą kol kas žinome gerokai mažiau nei apie Marsą, kadangi ją dengia labai stora, ėdri, karšta ir aukšto slėgio atmosfera – tad paviršių stebėti ir zondus siųsti yra labai sudėtinga“.

Kalbant apie tyrimus už Saulės sistemos ribų, jie turi apsiriboti teleskopais, nes jokio zondo ten nusiųsti negalima. Anot mokslininko, laikui bėgant randame vis daugiau egzoplanetų – planetų už Saulės sistemos ribų, šiuo metu jų žinoma yra virš 5000:

„Atrandant vis daugiau planetų, jų daugiau atrandama ir vadinamojoje gyvybinėje zonoje – atitinkamu atstumu nuo savo žvaigždės, kad planetos paviršiaus temperatūra būtų tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Deja, kol kas tvirti įrodymai apie vandens egzistavimą aptikti tik dujinių planetų – panašių į Jupiterį ar Saturną – atmosferose. Taip yra dėl to, kad dujinės planetos yra žymiai didesnės, turi storesnes atmosferas, dėl to jas lengviau tyrinėti.“

Astrofiziko teigimu, artimiausiu metu pradėsiantis veikti Jameso Webbo teleskopas bei kitos misijos turėtų leisti pradėti tyrinėti mažesnių – uolinių ir į Žemę panašių – planetų atmosferas: „Galbūt per artimiausius metus aptiksime įrodymų, kad yra ir kitų planetų su egzistuojančiu vandeniu, o gal net aptiksime ir gyvybės pėdsakų. Gyvybės pėdsakai, arba biopėdsakai, yra bendras pavadinimas visoms medžiagoms, kurios susiformuoja gyvybinių – metabolinių – procesų metu ir ilgai išlieka atmosferoje. Tos molekulės turi būti unikalios gyvybei – tai reiškia, kad neturi būti jokių aiškių procesų, pavyzdžiui, vulkanizmo, kurie galėtų suformuoti tas molekules ir išmesti jas į atmosferą be gyvybės“.

Kaip puikų biopėdsaką mokslininkas nurodo deguonies molekules, kurių daug žemės atmosferoje – ozoną, fosfiną ir azoto oksidus:

„Kol kas už Saulės sistemos ribų jų nėra aptikta, bet naujosios misijos galbūt sugebės tai aptikti. Jei gyvybė Visatoje yra dažna, gali būti, kad dar šiame dešimtmetyje mes sugebėsime aptikti jos pėdsakų planetų atmosferose“, – teigia astrofizikas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.