Perspėja: kita Saulės superaudra gali sukelti mėnesius trunkančią „interneto apokalipsę“

Saulė nuolat laisto Žemę magnetizuotų dalelių srautu, vadinamu Saulės vėju.

 Kartais, maždaug kas šimtmetį, Saulės vėjas perauga į tikrą Saulės audrą – ir kaip perspėja naujas tyrimas, pristatytas konferencijoje „SIGCOMM 2021“, tokių ekstremalių kosminių orų sąlygų rezultatai gali būti katastrofiški mūsų šiuolaikiniam gyvenimo būdui.<br> 123rf iliustr.
 Kartais, maždaug kas šimtmetį, Saulės vėjas perauga į tikrą Saulės audrą – ir kaip perspėja naujas tyrimas, pristatytas konferencijoje „SIGCOMM 2021“, tokių ekstremalių kosminių orų sąlygų rezultatai gali būti katastrofiški mūsų šiuolaikiniam gyvenimo būdui.<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 7, 2021, 9:05 AM

Didžioji dalis mūsų planetos magnetinio lauko neleidžia šiam elektriniam vėjui Žemei ar jos gyventojams padaryti jokios realios žalos, tik pasiunčia tas elektrines daleles link ašigalių ir sukuria gražias pašvaistes.

Tačiau kartais, maždaug kas šimtmetį, šis vėjas perauga į tikrą Saulės audrą – ir kaip perspėja naujas tyrimas, pristatytas konferencijoje „SIGCOMM 2021“, tokių ekstremalių kosminių orų sąlygų rezultatai gali būti katastrofiški mūsų šiuolaikiniam gyvenimo būdui.

Trumpai tariant, stipri Saulės audra gali pasaulį panardinti į „interneto apokalipsę“, kuri ištisas savaites ar net mėnesius priverstų daugelį žmonių gyventi be interneto, naujame moksliniame darbe rašo Kalifornijos universiteto docentė Sangeetha Abdu Jyothi (straipsnis dar nepublikuotas recenzuojamame moksliniame žurnale).

„Tai, kas iš tikrųjų privertė mane galvoti apie tai, buvo pandemijos įsisiautėjimas ir pamatymas, kaip pasaulis buvo jai nepasiruošęs. Nebuvo jokio protokolo, kaip efektyviai su ja susidoroti, ir taip pat yra ir su interneto dingimu, – leidiniui „Wired“ sakė S.Abdu Jyothi. – Mūsų infrastruktūra nėra pasirengusi didelio masto Saulės incidentams“.

Dalis problemos yra ta, kad ekstremalios Saulės audros (dar vadinamos vainikinės masės išmetimais) yra palyginus retos. Remiantis S.Abdu Jyothi tyrimu, mokslininkai yra apskaičiavę, kad ekstremalių kosminių orų sąlygų, galinčių tiesiogiai paveikti Žemę, tikimybė yra nuo 1,6 iki 12 procentų per dešimtmetį.

Paskutiniais šimtmečiais užfiksuotos tik dvi tokios audros – 1859 m. ir 1921 m. Ankstesnysis incidentas, žinomas kaip Carringtono įvykis, Žemėje sukėlė tokius stiprius geomagnetinius trikdžius, kad net užsidegė telegrafo laidai, o pašvaistės, paprastai matomos tik apie planetos ašigalius, buvo pastebėtos net netoli pusiaujo.

Mažesnės Saulės audros taip pat gali pakenkti: 1989 m. kovą viena tokia devynioms valandoms atjungė elektrą visai Kanados Kvebeko provincijai.

Nuo tada žmonių civilizacija tapo daug labiau priklausoma nuo visą pasaulį apraizgiusio interneto, o galimas didžiulės geomagnetinės audros poveikis šiai naujajai infrastruktūrai iš esmės neištirtas, sako S.Abdu Jyothi. Savo naujame tyrime ji pabandė nustatyti didžiausius šios infrastruktūros pažeidžiamumus.

Geros naujienos yra tai, kad vietinis ir regioninis interneto ryšys greičiausiai būtų mažai pažeistas, nes, remiantis tyrimu, šviesolaidiniai kabeliai nėra veikiami geomagnetiškai sukeltų srovių.

Tačiau ilgi povandeniniai interneto kabeliai, jungiantys žemynus, yra jau visai kitas atvejis. Šiuose kabeliuose naudojami ryšio kartotuvai, skirti maždaug kas 50-150 kilometrų sustiprinti optinį signalą.

Šie kartotuvai gali būti pažeisti geomagnetinėmis srovėmis, o net vienam kartotuvui išsijungus, nustoti veikti gali visas likęs kabelis.

Jei tam tikrame regione sugenda pakankamai povandeninių kabelių, vienas nuo kito gali atsijungti ištisi žemynai, rašo S.Abdu Jyothi. Be to, žmonės, gyvenantys aukštesnėse platumose – pavyzdžiui, JAV ir JK – technologine prasme yra daug jautresni Saulei orams, nei žmonės, gyvenantys žemesnėse platumose.

Katastrofiškos geomagnetinės audros atveju labiausiai tikėtina, kad pirmiausia nuo interneto bus atjungti tie, kurie gyvena aukštesnėse platumose. Sunku nuspėti, kiek galėtų užtrukti povandeninės infrastruktūros remontas, tačiau S.Abdu Jyothi teigia, kad didelio masto interneto sutrikimai gali trukti savaites ar net ir mėnesius.

Tuo laikotarpiu milijonai žmonių gali prarasti pragyvenimo šaltinius.

„Apskaičiuota, kad ekonominis vienos dienos interneto sutrikimo poveikis JAV yra daugiau nei 7 milijardai dolerių, – rašo tyrėja. – Ką reikėtų daryti, jei tinklas nefunkcionuotų kelias dienas ar net mėnesius?“

Jei nenorime to patirti, tinklų operatoriai turėtų pradėti rimtai vertinti ekstremalių Saulės orų grėsmę – nes pasaulinė interneto infrastruktūra neišvengiamai plečiasi. S.Abdu Jyothi sako, kad gausesnis kabelių tiesimas žemesnėse platumose būtų gera pradžia, taip pat būtų verta sukurti atsparumo testus, skirtus sutelkti dėmesį į didelio masto tinklo gedimų padarinius.

Kai nuo Saulės atsiskirs kitas ekstremalus Saulės vėjo gūsis, žmonės Žemėje jo atėjimui pasiruošti turės apie 13 valandų, perspėja tyrėja. Belieka tikėtis, kad būsime pasiruošę efektyviai išnaudoti tą laiką, rašo „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.