Lrytas.lt skaitytojas užfiksavo įsimintiną vaizdą danguje

Penktadienį su portalu Lrytas.lt susisekė skaitytojas ir pasidalino neįprastu vaizdu, užfiksuotu naktiniame danguje.

 Su portalu lrytas.lt susisekė skaitytojas ir pasidalino neįprastu vaizdu, užfiksuotu naktiniame Švedijos danguje.<br> M. Veličkos nuotr.
 Su portalu lrytas.lt susisekė skaitytojas ir pasidalino neįprastu vaizdu, užfiksuotu naktiniame Švedijos danguje.<br> M. Veličkos nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 10, 2021, 3:08 PM, atnaujinta Sep 10, 2021, 3:08 PM

„Šiąnakt eidamas Ursvikeno miestelio Švedijoje gatve pastebėjau krintantį meteoritą. Tai įvyko tarp 22 val. 07 min. ir 22 val. 09 min. Švedijos laiku. Skriejantis meteoritas degė ir skleidė labai ryškią balsvą ir melsvą spalvą, lyg šviestų besileidžiančio keleivinio lėktuvo šviesos. Taip pat danguje paskui save paliko ryškiai melsvos ir balsvos spalvos uodegą ir dulkių liniją. Artėjant prie Žemės, jo šviesos gabaritų dydis vis didėjo, o priartėjus dar arčiau Žemės, aplink meteoritą susidarė kažkoks apskritimas“, – laiške pasakoja Mindaugas Velička.

Vyras pasidalino įspūdžiu, kad šis keistas vaizdas su apskritimu jam priminė muilo burbulą, kuriuos vaikystėje turbūt visi pūsdavome per šiaudelį.

„Toks matomas ir stebimas vaizdas sudomino visus stebinčiuosius žmones“, – teigia skaitytojas.

Su prašymu pakomentuoti neįprastą vaizdą Lrytas.lt kreipėsi į mokslininką astrofiziką, Fizinių ir Technologijos mokslų centro Fundamentinių tyrimų skyriaus vyriausiąjį mokslo darbuotoją dr. Kastytį Zubovą.

„Gali būti, kad stebimas reškinys – rutulys aplink meteorą – nutiko dėl garuojančio meteoro sąveikos su Žemės magnetiniu lauku. Įkaitusi meteoro medžiaga tampa plazma – elektronai atsiskiria nuo atomų branduolių. Elektronus „pasigauna“ magnetinis laukas ir ištempia juos į gana platų halą aplink meteorą. Taip atsiranda neigiamo elektrinio krūvio zona, kuri ima traukti aplinkinius protonus, protonai daužosi į atmosferos molekules ir sukelia jų švytėjimą. Susidaro tarsi mažytis Šiaurės pašvaistės analogas, kurio skersmuo gali siekti šimtus metrų. Tad halas gali atrodyti didelis, net jei meteoras iš tiesų nepriartėja labai arti Žemės paviršiaus, o visiškai išgaruoja aukštai virš jos“, – teigia dr. K.Zubovas.

Naudodamasi proga, Lrytas.lt nori patikslinti, kad tai, ką matė skaitytojas, yra ne meteoritas, o meteoras – į planetos atmosferą įskriejusio meteoroido (aplink žvaigždę skriejančio mažų matmenų kietojo kūno) ir jo irimo produktų švytėjimas. Tuo tarpu meteoritas yra dangaus kūnas, būtent nukritęs ant Žemės paviršiaus. Kitaip tariant – meteoritas yra tai, kas lieka po meteoro, ir meteoritu derėtų vadinti tik tai, kas nukrenta ant žemės paviršiaus, o ne sudega ore.

Dėkojame p. M.Veličkai už įdomią nuotrauką ir istoriją, ir kviečiame visus portalo lrytas.lt skaitytojus dalintis užfiksuotais įdomiais reiškiniais – juos galite siųsti adresu mokslas@lrytas.lt.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.