Kosmoso agentūra, sekanti namo dydžio uolieną nuo pat jo atradimo 1999-aisiais, savo prognozes peržiūrėjo remdamasi naujais duomenimis.
Toks menkas tikimybės pokytis, panašu, nelems tokio scenarijaus, kokį matėme 1998-ųjų mokslinės fantastikos katastrofų filme „Armageddon“, kur žemiečiams teko bandyti sprogdinti didžiulį, masinį išmirimą Žemėje galintį sukelti asteroidą.
Bet lapkritį NASA dar planuoja paleisti misiją, kuria tikrins ar erdvėlaivis, atsitrenkęs į didelį asteroidą, galėtų pakeisti jo trajektoriją, jei kada prisireiktų.
Tai kelia klausimą, ar reikėtų nerimauti dėl tokių tikimybių? Dėl to buvo kreiptasi į du Harvardo universiteto profesorius – Lucasą B. Jansoną ir Morgane Austern.
Jie pateikė Bennu susidūrimo su Žeme tikimybės palyginimą kitais pavyzdžiais. Pasak jų, tikimybė, kad Bennu kliudys Žemę, yra tokia pati, kaip ir:
Išmetus ir pagavus monetą, pirmus 11 kartų iškristų herbas. Metus smiginį į lentą užsimerkus, pataikyti į centrą. Laimėti valstijos loteriją du kartus, jei lošime dalyvautų visi tai daryti teisę turintys suaugusieji, o bilietų traukimas vyktų kas sekundę.
Apibendrindamas Jansonas, sako, kad jei vis dėlto jis lažintųsi – statytų už variantą, kad kad viskas bus gerai.
Tačiau mokslininkas priduria, kad jei vis dėlto jis suklystų, „prarasti pinigai jaudintų mažiausiai“.
