Mokslininkai mano atradę pirmą egzoplanetą už mūsų galaktikos ribų

Mokslininkai galimai aptiko planetos, skriejančios aplink žvaigždę, esančią už mūsų Paukščių tako galaktikos ribų, požymius – tai gali būti pirmoji kada nors atrasta planeta už mūsų galaktikos ribų.

 NASA rentgeno spindulių observatorija „Chandra X-ray Observatory“ tikėtiną egzoplanetą aptiko spiralinėje Sūkurio galaktikoje.<br> Chandra X-ray Observatory nuotr., lrytas.lt mont.
 NASA rentgeno spindulių observatorija „Chandra X-ray Observatory“ tikėtiną egzoplanetą aptiko spiralinėje Sūkurio galaktikoje.<br> Chandra X-ray Observatory nuotr., lrytas.lt mont.
 Sūkurio galaktikos vaizdas rentgeno spindulių spektre.<br> Chandra X-ray Observatory nuotr.
 Sūkurio galaktikos vaizdas rentgeno spindulių spektre.<br> Chandra X-ray Observatory nuotr.
 Sūkurio galaktikos vaizdas regimųkų spindulių spektre.<br> Chandra X-ray Observatory nuotr.
 Sūkurio galaktikos vaizdas regimųkų spindulių spektre.<br> Chandra X-ray Observatory nuotr.
 Sūkurio galaktikos vaizdas jungtiniame spektre.<br> Chandra X-ray Observatory nuotr.
 Sūkurio galaktikos vaizdas jungtiniame spektre.<br> Chandra X-ray Observatory nuotr.
 Dailininko interpretacija.<br> Chandra X-ray Observatory nuotr.
 Dailininko interpretacija.<br> Chandra X-ray Observatory nuotr.
 Tikėtina planetos orbita.<br> Chandra X-ray Observatory iliustr.
 Tikėtina planetos orbita.<br> Chandra X-ray Observatory iliustr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Oct 27, 2021, 8:18 PM

NASA rentgeno spindulių observatorija „Chandra X-ray Observatory“ tikėtiną egzoplanetą aptiko spiralinėje Sūkurio galaktikoje (Messier 51, M51), sakoma NASA pranešime spaudai.

Egzoplaneta – tai už Saulės sistemos ribų esanti planeta, kuri paprastai skrieja aplink kitą žvaigždę, o ne mūsų Saulę. Iki šiol visos kitos egzoplanetos buvo rastos mūsų pačių Paukščių tako galaktikoje, o dauguma jų – už mažiau nei 3000 šviesmečių nuo Žemės.

Ši nauja galimai atrasta egzoplaneta būtų maždaug už 28 mln. šviesmečių – tūkstančius kartų toliau nei esančios Paukščių take.

„Bandome atverti visiškai naują kitų pasaulių paieškos erdvę, ieškodami planetų kandidačių rentgeno spindulių bangų spektre, o ši strategija leidžia jas atrasti kitose galaktikose“, – pranešime teigia tyrimui vadovavusi Harvardo ir Smitsono astrofizikos centro Kembridže (JAV) astronomijos dėstytoja instruktorė Rosanne Di Stefano.

Mokslininkų komanda ieškojo rentgeno spindulių ryškumo sumažėjimų ryškiose dvinarėse rentgeno žvaigždėse, kurias paprastai sudaro neutroninė žvaigždė (susikūrusi iš suirusios masyvios žvaigždė) arba juodoji skylė, traukianti dujas iš arti skriejančios kitos žvaigždės. Šalia neutroninės žvaigždės ar juodosios skylės esanti medžiaga stipriai įkaista ir rentgeno spindulių spektre švyti.

Ryškius rentgeno spindulius skleidžianti sritis yra maža, todėl priešais ją skriejančią planetą lengva pastebėti – nes ji užstotų didžiąją dalį arba ir visus rentgeno spindulius. Dėl to egzoplanetas galima aptikti daug didesniu atstumu.

Tačiau mokslininkams teks dar ilgai laukti, kol bus patvirtinta, ar jie tikrai atrado ekstragalaktinę egzoplanetą. Jei ši planeta ir iš tiesų egzistuoja, dėl didelės orbitos priešais dvinarę žvaigždę ji praslenka tik kartą per 70 metų – tad tai reiškia, kad jos patvirtinimui gali prireikti dešimtmečių.

„Deja, norėdami patvirtinti, kad matome planetą, greičiausiai turėsime laukti dešimtmečius, kol pamatysime dar vieną tranzitą, – pareiškime teigia bendraautorė astrofizikė Nia Imara iš Kalifornijos universiteto (JAV). – O dėl neapibrėžtumo, kiek laiko reikia planetai apskrieti orbitą, tiksliai nežinome, kada jos ieškoti“.

Jei planeta iš tiesų egzistuoja, ekspertai teigia, kad ji turėjo išgyventi supernovos sprogimą, sukūrusį neutroninę žvaigždę arba juodąją skylę. Ateityje žvaigždė palydovė taip pat gali sprogti ir virsti į supernovą, kuri dar kartą užlietų planetą itin dideliu radiacijos kiekiu.

Mokslininkai ir toliau ieškos kandidatų į egzoplanetas kitose galaktikose – tiek „Chandra“, kuri turi didelius duomenų rinkinius (maždaug apie 20 galaktikų), tiek Europos kosmoso agentūros palydovo „XMM-Newton“ sukauptuose archyvuose.

Tyrėjai priduria, kad kita įdomi tyrimų kryptis – ieškoti rentgeno spindulių tranzitų Paukščių tako galaktikos rentgeno spindulių šaltiniuose, siekiant atrasti naujų netoli esančių planetų neįprastoje aplinkoje.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Astronomy“.

Parengta pagal CNN.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.