Paaiškino, kaip iš tiesų veikia „mitinis“ vikingų Saulės akmuo

Prieš keletą dienų internete daugelio akį patraukė straipsnis apie „legendinį“ vikingų naudotą navigacijos įrankį – Saulės akmenį. Straipsnis turbūt labiausiai intrigavo ne tuo, kad išvis rašoma apie Saulės akmenį, bet todėl, kad antraštė teigė, jog šis įrankis iki šiol buvo laikomas mitiniu, tinklaraštyje „Konstanta 42“ rašo astrofizikos mokslų daktaras Kastytis Zubovas.

 Prieš keletą dienų internete daugelio akį patraukė straipsnis apie „legendinį“ vikingų naudotą navigacijos įrankį – Saulės akmenį.<br> 123rf nuotr. / wikimedia commons
 Prieš keletą dienų internete daugelio akį patraukė straipsnis apie „legendinį“ vikingų naudotą navigacijos įrankį – Saulės akmenį.<br> 123rf nuotr. / wikimedia commons
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 6, 2021, 2:33 PM, atnaujinta Nov 6, 2021, 2:50 PM

Kai kuriuos tai galėjo nustebinti, nes jau daugiau nei prieš dešimt metų tikrai galima buvo rasti apie tai straipsnių – ar net susidurti su keletu fizikos uždavinių, susijusių su tokio prietaiso veikimu. Taigi, kas tai per daiktas yra tas Saulės akmuo ir kodėl jis buvo mitinis?

Apie Saulės akmenį rašoma dar islandų sagose (mituose). Ten apytikriai paaiškinta, kaip šis daiktas veikia: jis parodo Saulės padėtį danguje, net jei dangus apniukęs, tvyro rūkas arba net jei Saulė yra žemiau horizonto.

Skamba magiškai, ir ilgą laiką buvo manoma, kad šie aprašymai tikrai nelabai atitinka realybę. Bet vis dėlto vikingai kažkaip gi orientavosi plačiose jūrose?

Vikingų navigacijos paslaptį išaiškinti padėjo archeologinis radinys – tačiau ne iš vikingų laikų. XVI a. pabaigoje Lamanšo sąsiauryje, prie Aldernio (angl. Alderney) salos nuskendo Anglijos laivyno laivas. 1977 metais jo liekanos buvo pradėtos tyrinėti, o praėjusiame dešimtmetyje aptiktas navigacinių prietaisų rinkinys. Tarp jų rastas ir delno dydžio kristalas, kurį ištyrus nustatyta, kad tai yra islandiškasis špatas.

Pora metų anksčiau buvo publikuoti tyrimai, kuriais parodyta, kad islandiškasis špatas gali būti panaudotas Saulės padėčiai nustatyti. Taigi, atrodytų, viskas aišku – pasiėmė vikingai islandiško špato ir matė, kur yra Saulė. Bet kaip tai iš tikro veikia?

Islandiškasis špatas yra kalcio karbonato kristalas, turintis tokią kristalinę struktūrą, kad į jį patenkančią šviesą laužia dvejopai. Tai yra, bet koks į kristalą patekęs spindulys yra padalinamas į du, taigi, žiūrint pro kristalą, matome susidvejinusį vaizdą.

Sukiojant kristalą, slankiojasi ir tie du atvaizdai, o priklausomai nuo kampo tarp šviesos šaltinio krypties ir kristalo padėties, skiriasi atvaizdų šviesumai. Pasukus kristalą tam tikru kampu, atvaizdų šviesis tampa vienodas.

Atradus šį kampą ir pažiūrėjus, kuria kryptimi nuo kristalo yra Saulė, galima sukalibruoti matavimus: tada net ir apsiniaukusią dieną ar Saulei esant šiek tiek žemiau horizonto, galima nustatyti jos padėtį danguje pagal tai, kaip reikia pakreipti kristalą, kad jo duodami atvaizdai būtų vienodai šviesūs.

„Vienodai šviesūs“ nėra tikslus matavimas, tačiau mūsų akys labai gerai pastebi skirtumus, todėl naudojant kristalą iš akies įmanoma nustatyti Saulės padėtį vieno laipsnio tikslumu.

Kodėl būtent islandiškasis špatas? Panašias optines savybes turinčių kristalų yra ir daugiau, bet būtent šio yra gausu Islandijoje ir kitur Šiaurės Europoje, kur vikingai galėjo jų prisirinkti ir naudoti laivuose. Net ir gerokai vėliau, jau atsiradus ir pradėjus plisti magnetiniams kompasams, Saulės akmenys neprarado svarbos, ką įrodo ir Aldernio radiniai.

XVI a. pabaigoje magnetiniai kompasai laivuose jau būdavo, bet jie buvo nepatikimi ir netikslūs dėl prastos gaminimo kokybės, magnetinių anomalijų nesupratimo ir net geležinių patrankų vamzdžių, sukeliančių iškraipymus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.