Artimiausiomis naktimis – gausiausias šių metų meteorų lietus

Geminidų meteorų lietus šiais metais bus matomas naktį iš gruodžio 13 į 14 d. ir pastarosios dienos ryte – nors kažkiek „krentančių žvaigždžių“ bus įmanoma pamatyti ir naktimis prieš ir po šių dienų.

Geminidų meteorų lietaus metu Žemės atmosferoje plyksteli apie 150 meteorų per valandą.<br> 123rf iliustr.
Geminidų meteorų lietaus metu Žemės atmosferoje plyksteli apie 150 meteorų per valandą.<br> 123rf iliustr.
Geminidų meteorų lietaus metu Žemės atmosferoje plyksteli apie 150 meteorų per valandą.<br> NASA nuotr.
Geminidų meteorų lietaus metu Žemės atmosferoje plyksteli apie 150 meteorų per valandą.<br> NASA nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 11, 2021, 8:23 PM

Šis meteorų lietus yra kiek neįprastas tuo, kad jį sukelia asteroidas – tuo tarpu didžiąją dalį kitų meteorų liūčių sukelia kometos. Taip pat tai yra gausiausias metuose meteorų lietus: per valandą stebėtojai gali pamatyti iki 150 meteorų (palyginimui, vasariškasis perseidų lietus „parodo“ tik apie 100 meteorų per valandą).

Kiekvienų metų gruodį Žemė keliauja pro kosminių šiukšlių debesį, kuris yra driekiasi nuo asteroido „3200 Phaethon“. Taip 4,6 mlrd. metų kosmose keliavusios kosminės šiukšlės, patenka į Žemės atmosferą ir sudega.

Geminidų meteorai keliauja 35 km/s greičiu ir dažnai būna itin ryškių spalvų – o spalvas lemia cheminė meteoro sudėtis. Pavyzdžiui, oranžinė arba geltona reiškia natrį, tik geltona – geležį, mėlyna ar žalia– magnį, o violetinė – kalcį.

Tuo tarpu jei meteoras atrodo raudonas, reiškia matote kaip didelėje temperatūroje šviečia azoto ir deguonies atomai.

Apie kiekvienais metais šou rengiantį asteroidą

„3200 Phaethon“ turi itin ekscentrišką orbitą, kuri labai skiriasi nuo kitų asteroidų. Nuo Saulės tolimiausiame savo orbitos taške (apie 360 mln. km. Palyginimui, Žemė nuo Saulės yra 150 mln. km atstumu) jis patenka į tarp Marso ir Jupiterio esantį asteroidų žiedą.

Tuo tarpu arčiausias asteroido orbitos taškas yra vos už 21 mln. kilometrų nuo Saulės. Nors mūsų suvokimu tai vis tiek yra be galo daug – astronomijoje tai niekis. Būdamas taip arti Saulės, asteroidas gali įkaisti iki 750 laipsnių Celcijaus.

„3200 Phaethon“ yra apie 5,8 km. skersmens. Jo orbita kertasi su mūsiške, dėl to jis yra vadinamas Žemei artimu kosminiu kūnu (angl. near Earth object, NEO) – nors tikimybė, kad Žemė su juo kada nors susidurs – labai nedidelė. Arčiausiai mūsų asteroidas bus tik 2093 m., tačiau tas atstumas bus aštuonis kartus didesnis, nei tarp Žemės ir Mėnulio.

Žinoma, jei 2093 m. jis susidurtų su Žeme – žala būtų gana didelė, tačiau nesukeltų žmonių ar kitų gyvūnų išnykimo. Asteroidas, kuris pasmerkė dinozaurus, buvo 10-15 km. skersmens, todėl „3200 Phaethon“ lyginant su juo yra labai nedidelis.

Didelė temperatūros kaita, trumpos – vos 3,6 val. ilgio – paros (t.y. per kiek laiko asteroidas apsisuka apie savo ašį) ir priartėjimai prie Saulės verčia asteroidą skleisti dulkes ir šiukšles gana dideliu greičiu – ir dėl to mes matome iš dulkių sudarytas uodegas.

Kai kurie astronomai šį kosminį kūną apibūdina kaip kometą arba „akmeninę kometą“, taip šiek tiek iškraipydami skirtumus tarp asteroido ir kometos. Bet nors pagrindiniai skirtumai tarp šių skirtingų kūnų yra žinomi, apie detales mokslininkai sužino tik dabar. Anksčiau buvo manoma, kad kometos – tai svečiai iš tolimų Saulės sistemos kampelių, kuriuos kažkokiu būdu link mūsų traukia Saulės gravitacija.

Tuo tarpu apie asteroidus buvo manoma, kad jie formavosi kartu su planetomis ir jų teritorija apsiriboja vidinės ir išorinės Saulės sistemos ribomis.

Asteroidai dažniausiai telkiasi asteroidų žiede, o visų bendra jų masė yra apie 4 proc. Mėnulio masės.

Mokslininkai šiandien apie asteroidus ir kometas sužino vis daugiau, tačiau dėl to skirtumas tarp jų tampa vis mažiau aktualus. Iš esmės asteroido ir kometos terminai jau yra pasenę, nes kai 2006 m. Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) perklasifikavo Plutoną kaip nykštukinę planetą, jie taip pat paskelbė, kad „visi kiti objektai, išskyrus palydovus, kurie skrieja aplink Saulę, turi būti vadinami mažaisiais Saulės sistemos kūnais“.

Remiantis šiuo nutarimu, tokių terminų kaip asteroidas ir kometa nebereikia – tačiau jie vis tiek yra naudojami moksliniuose darbuose ir kasdieniame gyvenime.

Kaip stebėti dangaus kūnus?

Kad meteorai matytųsi geriausiai, rekomenduojama keliauti į tamsią vietą – geriausia į užmiestį – ir tikėtis giedro dangaus. 

Beje, jei stebėdami dangų pamatote didelį, šviesų meteorą, kuris danguje išlieka keletą sekundžių – apie jį galite pranešti mokslininkams. Pilnai nesudegę ir ant Žemės nukritę meteorai jau vadinami meteoritais, o toks pranešimas apie potencialų meteoritą galbūt padėtų surasti kosminį klajūną ir taip praturtinti mūsų visų žinias apie Visatą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.