Prasideda paskutinioji ir ilgiausioji metų pilnatis

Šį šeštadienio vakarą prasideda gruodžio pilnatis. Tai bus paskutinė pilnatis prieš žiemos saulėgrįžą Šiaurės pusrutulyje – ir ilgiausia.

 Šį šeštadienio vakarą prasideda gruodžio pilnatis. Tai bus paskutinė pilnatis prieš žiemos saulėgrįžą Šiaurės pusrutulyje – ir ilgiausia.<br> 123rf iliustr.
 Šį šeštadienio vakarą prasideda gruodžio pilnatis. Tai bus paskutinė pilnatis prieš žiemos saulėgrįžą Šiaurės pusrutulyje – ir ilgiausia.<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 18, 2021, 10:36 PM

Jei norite pamatyti pačią pilniausią pilnatį, pakelkite akis į dangų sekmadienio rytą, 06 val. 32 min. Lietuvos laiku. Jei tą akimirką praleisite (ar dangus ten, kur esate, bus debesuotas), vis tiek turėsite progą pamatyti pilnatį – nors oficialiai pilnatis prasidės tik tik šeštadienį, mėnulis vizualiai atrodo pilnu tris paras – nuo penktadienio vakaro (gruodžio 17 d.) iki pirmadienio ryto (gruodžio 20 d.) – todėl, pasak NASA, tai bus „pilnaties savaitgalis“.

O vos po dienos, antradienį (gruodžio 21 d.), lygiai 17 val. 59 min. Lietuvos laiku įvyks žiemos saulėgrįža. Tuo metu atsisveikinsime su astronominiu rudeniu ir pasisveikinsime su astronomine žiema, kuri tęsis iki pavasario lygiadienio, 2022 m. kovo 20 d.

Žiemos saulėgrįža yra trumpiausias Saulės šviesos laikotarpis per metus. Lietuvoje šią dieną Saulės šviesos turėsime tik 7 valandos ir 14 minučių.

Dėl žiemos saulėgrįžos ši pilnatis yra ilgiausia metų pilnatis. Per pilnatį Saulė, Žemė ir Mėnulis išsidėsto įsivaizduojamoje tiesėje. Mėnulio orbita aplink Žemę šiek tiek skiriasi nuo Žemės orbitos aplink Saulę (Mėnulio orbita yra apie 5 laipsnius nutolusi nuo Žemės orbitos plokštumos), todėl jis paprastai būna šiek tiek aukščiau arba žemiau Žemės šešėlio, ir Saulės spinduliai apšviečia į Žemę nukreiptą Mėnulio pusę.

Žiemos saulėgrįža visk1 paįvairina. Kai per žiemos saulėgrįžą Saulės kelias danguje būna žemai, „priešais Saulę esančios pilnaties kelias danguje būna aukščiausiai“, aiškina NASA.

Gruodžio pilnatis vadinama įvairiai – Šaltąja pilnatimi, Šerkšno pilnatimi ar Žiemos pilnatimi. Senieji europietiški paskutinės pilnaties prieš žiemos saulėgrįžą pavadinimai yra Ąžuolų pilantis ir Pilnatis prieš Jolę (angl. Yule) – trijų dienų žiemos saulėgrįžos šventę, švęstą ikikrikščioniškoje Europoje. Tik X a. Norvegijos karalius Hakonas I susiejo Jolę su Kalėdomis.

Terminas „Ąžuolų pilnatis“ gali būti susijęs su druidais – senovės žiniuoniais, gyvenusiais dabartinėje Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Pasak romėnų istoriko Plinijaus Vyresniojo, druidai iš ąžuolų rinkdavo amalus. Amalas – visžalis parazitinis augalas, augantis ant kitų medžių, dažnai matomas žiemos mėnesiais, kai medžiai netenka lapų.

Paplitus krikščionybei ir senosioms tradicijoms susipynus su naujomis, išsivystė Kalėdos. Japonijoje švenčiama Amaterasu, Kinijoje – Todži, Peru – Inti Raymi, senovės Graikijoje būdavo švenčiamos saturnalijos, Romoje – Sol Invictus, germanų tautose – Jolė, slavų, slavų tautose – Koleda.

Ikikrikščioniškoje Lietuvoje žiemos saulėgrįža siejama su Elnio devyniaragio švente. Teigiama, kad devynių ragų [jų ataugų] simbolis kilo iš devynių parų, esančių tarp priešpilnio Mėnulio ir pilnaties. Sakoma, kad Devyniaragos ant savo ragų parneša Saulę.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.