Nė viena iš straipsnyje pateiktų išvadų nebuvo itin netikėta, rašo „Ars Technica“. Rusijos kosmoso pramonę matantys Vakarų stebėtojai supranta, kad ši programa yra labai problemiška ir didele dalimi gyvena savo praėjusia šlove. Tačiau įdomu tai, kad viena didžiausių Rusijos žiniasklaidos priemonių paskelbė tokią prastą padėtį atskleidžiantį straipsnį, pačios šalies auditorijai.
Rusijos kosmoso programa vis dažniau siekia parodyti savo galią kosmose ne technologiniais pasiekimais, o simboliniais veiksmais – pavyzdžiui, nuskraidinant į kosmosą rusų kino žvaigždę ar robotą, arba švaistantis (visiškai) tuščiais pažadais apie nusileidimą Mėnulyje 2030 m. Tačiau dabar apie visa tai kalbama su Rusijos vyriausybe glaudžiai siejamame leidinyje.
Maskvoje leidžiamas dienraštis „MK“, anksčiau žinomas kaip „Moskovskij komsomolec“, sovietmečiu buvo komjaunimo propagandos organas. O aptariamą straipsnį parašė Dmitrijus Popovas, dirbantis leidinyje nuo 1992 m. Per savo karjerą D.Popovas pelnė daugybę oficialių Rusijos vyriausybės padėkos raštų, padėkų ir apdovanojimų – o neseniai iš Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu gavo atminimo dovaną.
Kadangi straipsnis buvo paskelbtas valstybės sankcionuotame laikraštyje, A.Popovui netaikomos neseniai šalyje paskelbtos taisyklės, draudžiančios nepriklausomai žiniasklaidai informuoti apie didžiąją dalį Rusijos kosminės veiklos.
Pažymėtina, kad A.Popovo analizėje labai kritiškai vertinamas Dmitrijus Rogozinas, vadovaujantis kosmoso korporacijai „Roskosmos“, kuri valdo didžiąją dalį šalies kosminių skrydžių veiklos. Tad kodėl valstybės sankcionuotas žurnalistas kritikuoja valstybės kosmoso vadovą valstybei palankioje publikacijoje? Tai – svarbus klausimas, mano „Ars Technica“.
Puvimas iš vidaus
Straipsnis vadinasi „Kosmoso programa pūva iš vidaus“ ir prasideda teiginiu, kad Rusijos kosmoso programoje trūksta kompetentingų ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų, naudojama pasenusi įranga ir technologijos bei matomas „sisteminis vadovybės silpnumas“. Ir tai – tik įžanginė pastraipa.
Toliau A.Popovas teigia, kad Rusijos kosmoso bendrovės vėluoja įvykdyti pažadėtus šimtus sutarčių. Pavyzdžiui, Chruničevo centras prieš penkerius metus įsipareigojo pristatyti dešimt raketos „Angara A5“ pirmųjų pakopų branduolių. Pirmieji penki branduoliai buvo pristatyti tik šių metų kovo mėnesį – o kiti penki dar nebaigti. Cituojant straipsnį:
„Kodėl? Todėl, kad „Roskosmos“, sakykime, ne itin griežtai kontroliuoja savo dukterinių bendrovių sutarčių vykdymą. 2020 m. kovą Dmitrijus Olegovičius Rogozinas patvirtino atitinkamus procedūrinius nuostatus, pagal kuriuos vykdoma Gynybos ministerijos sutarčių vykdymo kontrolė valstybinei korporacijai pavaldžiose organizacijose. Tačiau auditas parodė, kad jo pavaldiniai neskuba laikytis procedūrų.
... Kai kontrolė nepakankama, sukčiavimas ir piktnaudžiavimas neišvengiami. Kalbant apie santykius su dukterinių („Roskosmos“) bendrovių vadovais, nuo 2019 m. pradėta daugiau nei 60 baudžiamųjų tyrimų dėl bendrovių ir jų sutarčių, o bendra nuostolių suma įvertinta daugiau kaip 5 mlrd. rublių (67,7 mln. JAV dolerių)“.
A.Popovas teigia, kad „Roskosmos“ sunkiai sekasi kurti net pagrindines savo transporto priemones – raketas „Sojuz“ ir erdvėlaivius „Progress“. Galima prisiminti neseniai nutikusią „Progress“, kuris gabena atsargas į Rusijos Tarptautinės kosminės stoties segmentą, prijungimo prie kosminės erdvės problemą:
„Šių metų vasario viduryje paleidome krovininį erdvėlaivį „Progress MS-16“. Tačiau jis negalėjo prisišvartuoti automatiškai ir dėl sistemos „Kurs-NA“ (radiolokacinės matavimo sistemos) pažeidimų teko tai daryti rankiniu būdu.
Sistema buvo sugadinta, nes paleidimo metu atsiskyrė apsauginis gaubtas. Paaiškėjo, kad nebuvo patikrinta, ar jo gamybai naudota epoksidinė medžiaga atitinka specifikacijas. Klijų rangovas, akcinė bendrovė „CHEMEX Limited“, neturi technologinių priemonių savo produktui gaminti – vadinasi, produktą pirko iš kito tiekėjo, o jau panaudotų pavyzdžių atitiktį specifikacijoms ir kilmę patvirtinantys dokumentai taip ir nebuvo pateikti.
Tai reiškia, kad nežinoma, kada ir kur epoksidinė medžiaga buvo įsigyta. Gerai, jei ji nebuvo pirkta vietinėje statybinių prekių parduotuvėje. Tačiau dar 15 gaubtų buvo pagaminti naudojant tą pačią „technologiją“.
Ir įdomiausia dalis – panašūs „Kurs-NA“ sistemos pažeidimai buvo pastebėti ir anksčiau, per erdvėlaivių „Progress MS-13“ (2019 m. gruodžio 6 d.), MS-14 (2020 m. balandžio 25 d.) ir MS-15 (2020 m. birželio 23 d.) paleidimus. Bet jie juk skrido, ar ne? Tai kam kelti paniką dabar? Skrido anksčiau, tai ir dabar tiks“, – rašoma A.Popovo straipsnyje.
Rusų žurnalistas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl priklausomybės nuo Vokietijos, kuri iš dalies tiekia degalus raketai „Sojuz“ ir erdvėlaiviui „Sojuz“, kuriuo skrenda žmonės. Problema ta, kad „Sojuz“ raketų-nešėjų ir erdvėlaivio „Sojuz-MS“ valdymo varikliuose naudojami specialios rūšies labai rafinuotas vandenilio peroksidas. Tačiau šio vandenilio peroksido gamyba Rusijoje priklausoma nuo Vokietijos bendrovės „Evonik Resource Efficiency GmbH“ tiekiamų cheminių medžiagų. O šis tiekimas ribojamas dėl Rusijos Federacijai taikomų tarptautinių sankcijų.
„Tai reiškia, kad Vakarai gali sustabdyti Rusijos skrydžius į kosmosą vienu klavišo paspaudimu“, – rašo A.Popovas.
Straipsnyje taip pat kalbama apie Rytų Rusijoje esantį Vostočnyj kosmodromą – kosmodromą, kuris buvo prezidento Vladimiro Putino prioritetu. Tačiau šiam projektui vadovaujant D.Rogozinui, statybos vėlavo ir jas lydėjo korupcija – pavyzdžiui, lėšų iššvaistymas.
Iš beveik 1200 kosmodrome planuotų statyti statinių tik apie 200 buvo užbaigti, rašoma straipsnyje. Daugiau nei 40 proc. jų dar nepradėta statyti. Jau dabar planuotas raketų „Angara A5“ paleidimas iš Vostočnyj iš 2021 m. atidėtas į 2023 m. – nes tęsiasi kriminaliniai tyrimai.
Mėnulis 2030-aisiais?
A.Popovas taip pat kalba apie vadinamąją Rusijos Mėnulio programą, pagal kurią reikia sukurti kosminį laivą „Oryol“ (liet. „Erelis“), kuris skraidintų kosmonautus į tolimąjį kosmosą. Ši transporto priemonė turėjo pakeisti žmones į Tarptautinę kosminę stotį gabenantį „Sojuz“ – ir tapti Mėnulio programos dalimi.
„2009 m. „Roskosmos“ užsakė sukurti naujos kartos erdvėlaivį – įgulos skrydžiams į žemą Žemės orbitą ir į tolimąjį kosmosą, įskaitant skrydžius į Mėnulį.
Tuo tarpu erdvėlaivio su įgula „Oryol“ kūrimas yra pasiekęs etapą... kuriame gaminami maketai ir eksperimentuojama su perpus mažesniais modeliais.
Palyginimui: Elono Musko daugkartinio naudojimo erdvėlaivis „Crew Dragon“, kuris jau skraido tai šen, tai ten, taip pat buvo sumanytas 2009 m.
Rusijos Mėnulio programa, kurioje bus naudojamas „Oryol“, praktiniams tikslams dar nėra sukurta. Antžeminė infrastruktūra, skirta vykdyti kosminius skrydžius iš Vostočnyj, nėra baigta, nenustatyti jos užbaigimo mechanizmai ir lėšos jos užbaigimui finansuoti – o tai kartu paėmus kelia pavojų visai būsimai žmonių kosmose vykdomų tyrimų plėtrai“, – rašoma straipsnyje.
A.Popovas taip pat kritikuoja D.Rogoziną dėl per didelių pažadų ir per mažų rezultatų. Pavyzdžiui, „Roskosmos“ teigė, kad 2019 m. bus įvykdyti 44 skrydžiai į kosmosą – o buvo įvykdyti tik 25. 2020 m. planuota 40 skrydžių – o pakilo tik 17. Šiais metais Rusija įvykdė mažiau nei pusę iš planuotų 47 paleidimų. Todėl „Roskosmos“ nusprendė nebeskelbti planuojamo paleidimų skaičiaus.
Bendras Popovo piešiamas „Roskosmos“ portretas – tai švaistūniška, vis labiau nykstanti įmonė, į kurios dabartį ir ateitį neinvestuojama beveik jokių lėšų. Atrodo, kad daugiausia dėmesio skiriama gerai apmokamoms darbo vietoms saujelei technokratų, kurių atlyginimai siekia šimtus tūkstančių dolerių per metus. Tuo tarpu šalies raketas ir erdvėlaivius kuriančių techninių specialistų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis svyruoja nuo 500 iki 1000 dolerių per mėnesį.
„Dėl to šimtai milijardų, jei ne trilijonai rublių išskrenda ne į kosmosą, o beprasmiškai dingsta kanalizacijoje, – rašo A.Popovas. – Visi šie gražūs PR pristatymai su meniškai dekoruotomis raketomis ir beprotiškais pažadais tebėra tik priedanga greitam Rusijos kosmoso pramonės žlugimui. Jei niekas nesikeis, jei nebus politinės valios įvesti griežtą tvarką pasitelkiant maksimaliai radikalius metodus, kosmosas rusišku liks tik mūsų prisiminimuose“.
Parengta pagal „Ars Technica“.
