Saulė nerimsta: šią savaitę tryško išsiveržimais, o mokslininkai ateityje žada grėsmingą rekordą

Pastarosios kelios savaitės Saulėje netrūko įvykių. Mūsų žvaigždėje nutiko keletas milžiniškų išsiveržimų, per kuriuos plazma buvo išspjauta toli į kosmosą.

 Šiuo metu Saulėje yra užfiksuota 111 Saulės dėmių, bet ne visos jos generuoja išsiveržimus (asociatyvinė iliustr.).<br> 123rf iliustr.
 Šiuo metu Saulėje yra užfiksuota 111 Saulės dėmių, bet ne visos jos generuoja išsiveržimus (asociatyvinė iliustr.).<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 18, 2022, 9:27 AM

Bene dramatiškiausiu tapo galingas vainikinės masės išmetimas (angl. coronal mass ejection, CME) ir Saulės žybsnis, kuris vasario 15 d. prasiveržė tolimojoje Saulės pusėje. Atsižvelgiant į dydį, gali būti, kad šis išsiveržimas priklausė galingiausiai mūsų Saulės žybsnių kategorijai – X klasei.

Bet kadangi žybsnis nutiko priešingoje pusėje nei Žemė, mažai tikėtina, kad patirsime kokį nors poveikį, susijusį su geomagnetine audra – kokia kyla, kai išsiveržusi medžiaga patenka į Žemės atmosferą.

Geomagnetinės audros nulemia ryšių sutrikimus, elektros srovės svyravimus tinkluose ir pašvaistes – o didėjantis Saulės aktyvumas leidžia manyti, kad tokių audrų galime tikėtis ir netolimoje ateityje.

„Mūsų Saulė vakar prieš pat vidurnaktį akimirkai supyko. Masyvus išsiveržimais (galbūt kartu su galingu žybsniu?) į kosmosą išspjovė didžiulį kiekį CME. Nors išsiveržimas nebuvo nukreiptas į Žemę, jis buvo milžiniškas ir gali reikšti, kad pakeliui gali nutikti kažkas įdomaus“, – „Twitter“ tinkle parašė rašo kosminių orų ir pašvaisčių stebėjimo svetainė „SpaceWeatherLive“.

„Nuo 2017 m. rugsėjo tai vos antroji tokio dydžio aktyvioji tolimosios pusės sritis, – sako Stenfordo universiteto helioseismologijos grupės astronomas Junwei Zhao. – Jei šis regionas išliks tokiu dideliu ir tada, kai pasisuks į Žemę, tai gali nulemti įdomių žybsnių“. Belieka tikėtis, kad tokie „įdomūs žybsniai“ neprišauks Carringtono įvykiui prilygstančių incidentų.

„SpaceWeatherLive“ duomenimis, vasarį Saulė „sproginėjo“ kiekvieną dieną, o kai kuriomis dienomis įvyko net ir keli žybsniai. Tarp jų – trys antros pagal galingumą M klasės žybsniai: vasario 12 d. – M1,4, vasario 14 d. – M1, o vasario 15 d. – M1,3. Sausį taip pat buvo užfiksuoti penki M klasės žybsniai.

Silpna geomagnetinė audra, dėl kurios 40 naujai paleistų „Starlink“ palydovų buvo išstumti iš žemosios Žemės orbitos, kilo po M klasės žybsnio, įvykusio sausio 29 d. Saulės masės išmetimai Žemę paprastai pasiekia per kelias dienas – priklausomai nuo to, kokiu greičiu keliauja medžiaga. Likę vasarį įvykę žybsniai iki šiol priklausė švelnesnei C klasės kategorijai.

Tačiau, nors tai gali skambėti bauginančiai, mūsų Saulei visi šie įvykiai gana įprasti, nes jos aktyvumas didėja artėjant Saulės maksimumui – dinamiškiausiam Saulės aktyvumo ciklo laikotarpiui – ir jo metu.

Nors mums iš Žemės Saulė kasdien atrodo gana pastovi, iš tikrųjų ji išgyvena 11 metų aktyvumo ciklus su aiškiai apibrėžtu minimumu ir maksimumu. Šį ciklą lemia Saulės magnetinis laukas, kuris kas 11 metų apsiverčia, šiaurinis ir pietinis magnetiniai poliai susikeičia vietomis.

Saulės minimumas, kuriam būdingas minimalus dėmių ir žybsnių aktyvumas, žymi vieno ciklo pabaigą ir naujo ciklo pradžią – ir jis įvyksta tada, kai Saulės magnetinis laukas būna silpniausias.

Taip yra todėl, kad Saulės magnetinis laukas nulemia jos aktyvumą: Saulės dėmės yra laikini stiprių magnetinių laukų regionai, o vainikinės masės išmetimai, kurie išsiveržia po Saulės žybsnių, susidaro nutrūkus magnetinio lauko linijoms – ir joms vėl susijungus.

Paskutinis Saulės minimumas nutiko 2019 m. gruodį.

Saulės dėmės susidaro tada, kai Saulės magnetinis laukas susiraizgo. Taip atsitinka todėl, nes Saulės ekvatorius sukasi greičiau nei aukštesnės platumos. Šiuo metu Saulėje yra užfiksuota 111 Saulės dėmių, bet ne visos jos generuoja išsiveržimus.

Artimiausias Saulės maksimumas turėtų nutikti apie 2025 m. liepą. Sunku nuspėti, koks aktyvus bus kuris nors ciklas – nes nežinome, kas juos lemia (naujausi tyrimai rodo, kad tai susiję su 11,07 metų trukmės planetų išsidėstymo ciklu) – tačiau 2020 m. mokslininkai rado įrodymų, kad dabar galbūt prasideda stipriausias iki šiol užfiksuotas ciklas.

Saulės aktyvumą galima sužinoti svetainėse „SpaceWeather“, „SpaceWeatherLive“, o taip pat NOAA Kosminių orų prognozių centre.

Parengta pagal „Science Alert“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.