Šie Mėnulio „rutuliukai“, sausame ir dulkėtame Žemės palydovo kraštovaizdyje blizgantys tarsi permatomi perlai, yra pirmieji Mėnulio paviršiuje aptikti tokio pobūdžio objektai – ir pasak mokslininkų, jie susiformavo visai neseniai.
Stiklas Mėnulyje jau buvo aptiktas ir anksčiau: jį pastebėjo tiek „Yutu-2“ mėnuleigis, tiek NASA „Apollo 16“ misijos įgula. Stiklas susidaro tada, kai daug silicio turintys mineralai, tokie kaip piroksenas ir feldšpatas, yra greitai įkaitinami iki superaukštos temperatūros.
Tačiau tai pirmas kartas, kai Mėnulyje rasta stiklo rutuliukų. Mokslininkai tiksliai nežino, kokia jų kilmė, tačiau mano, kad šie maži rutuliukai, arba globulės, galėjo susidaryti per sprogstamąjį Mėnulio ugnikalnio išsiveržimą – arba po susidūrimo su meteoritu. Tyrėjai savo išvadas paskelbė vasario 26 d. žurnale „Science Bulletin“.
„Rasti rutuliukai mus tiesiog pribloškė, nes Mėnulyje nieko panašaus dar nesame matę, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Sun Yat-sen universiteto Kinijoje planetų geologas Zhiyongas Xiao. – Šiek tiek gaila, kad, kai pirmą kartą aptikome rutuliukus, mėnuleigis buvo ką tik pro juos pravažiavęs, tad negavome jokių duomenų apie jų sudėtį – tačiau tokių rutuliukų Mėnulio tolimojoje pusėje gali būti nemažai“.
Jau anksčiau buvo pranešta, kad Žemėje, aplink meteoritų susidūrimo vietas buvo rasta stiklo rutuliukų, dar vadinamų mikrotektitais. Po smūgio į meteoritą planetos plutos gabalėliai išmetami į orą, o juose esantys išsilydę silikatų mineralai susijungia į mažyčius stiklo rutuliukus, kurie tarsi trupiniai išbarstomi po aplinkinį kraštovaizdį.
Mėnulyje atrasti 15-25 milimetrų skersmens mikrotektitai yra didesni už tuos, kurie randami Žemėje, tačiau mažesni už tuos, kuriuos „Apollo 16“ astronautai rado netoli smūginio kraterio artimojoje Mėnulio pusėje – didžiausio iš jų skersmuo siekė 40 mm.
„Yutu-2“ aptikti mikrotektitai taip pat buvo rasti netoli smūginių kraterių, todėl tyrėjai mano, kad šie maži rutuliukai susidarė iš daug feldšpato turinčios magminės uolienos – anortozito – kuri išsilydė ir susiformavo iš karto po susidūrimo su meteoru.
„Pirmą kartą Mėnulyje aptikti makro dydžio permatomo stiklo rutuliukai patvirtina, kad Mėnulio anortozitai – puiki žaliava geros kokybės šviesą praleidžiančiam stiklui gamybai, – sakė Z.Xiao. – Jų buvimas Mėnulyje rodo, kad smūgių metu kituose dangaus kūnuose taip pat gali susidaryti į tektitą panašūs smūginiai stiklai“.
Šių rutuliukų surinkimas ir jų sudėties bei amžiaus tyrimas galėtų padėti mokslininkams suprasti, kokie objektai kadaise atsitrenkė į Mėnulį, taip pat suteikti naudingos informacijos apie galimas statybines medžiagas Mėnulio paviršiuje.
„Dabar, kai Mėnulyje ruošiamasi įrengti bazes žmonėms, ten randami anortozitai – labai perspektyvus ir plačiai paplitęs išteklius“, – sakė Z.Xiao.
Mėnuleigis „Yutu-2“, kurio pavadinimas išvertus iš mandarinų kalbos reiškia „Mėnulio triušį“, 2019 m. sausį buvo paleistas iš sėkmingai pirmąjį istorijoje minkštą nusileidimą tolimojoje Mėnulio pusėje atlikusio Kinijos nuleidžiamojo aparato „Chang'e 4“. Neilgai trukusi kelionė per 186 km pločio Von Karmano kraterį Mėnulyje šiam mėnuleigiui buvo kupina nuotykių. Per tą laiką jis išsamiai skenavo viską, kas yra po Mėnulio paviršiumi, pastebėjo paslaptingą į gelį panašią medžiagą, kuri, kaip manoma, taip pat yra Mėnulio stiklas, ir net žvilgtelėjo į objektą, kuris iš pradžių atrodė kaip paslaptingas namelis, bet vėliau paaiškėjo, kad tai triušio formos uola.
„Chang'e 4“ yra ketvirtoji Kinijos misija į Mėnulį – ir antroji, kurios metu Mėnulio paviršiuje nusileido mėnuleigis. Pernai Kinija taip pat nuleido savo „Zhurong“ marsaeigį Marse ir šiuo metu stato kosminę stotį „Tiangong“, kuri turėtų būti baigta iki 2022 m. pabaigos. Kinija taip pat paskelbė, kad iki 2029 m. Mėnulio pietiniame ašigalyje įkurs Mėnulio tyrimų stotį.
Parengta pagal „Live Science“.
