Kompanijos „SpaceX“ erdvėlaivis „Dragon Endurance“ su NASA astronautais Kayla Barron, Raja Chariu, Tomu Marshburnu ir Europos kosmoso agentūros (ESA) astronautu Matthiasu Maureriu diena anksčiau atsiskyrė nuo orbitinės stoties.
23,5 valandos trukusi kelionė į Žemę baigėsi nusileidimu į jūrą prie Floridos krantų 0 val. 43 min. (7 val. 43 min. Lietuvos laiku).
„Visos „SpaceX“ komandos vardu sveikiname sugrįžus namo“, – netrukus po kapsulės nusileidimo įgulai pasakė vienas „SpaceX“ pareigūnas.
TKS liko misijos „Crew 4“ astronautai – italė ir trys amerikiečiai – ir trys rusų kosmonautai. Prieš išvykdamas T.Marshburnas vadovavimą TKS perdavė rusui Olegui Artemjevui.
„Crew 3“ atliko šimtus mokslinių eksperimentų, įskaitant augalų auginimą kosmose, betono kietėjimo kosmose bandymus ir Žemės stebėjimą.
„Kiekviena diena kosminėje stotyje NASA astronautams yra Žemės diena, nes matome, koks plonas šis brangus sluoksnis, saugantis visa, ką mes, kaip žmonija, pažįstame ir mylime“, – ketvirtadienį tviteryje parašė „Crew 3“ vadas R.Chari.
„Tikimės, kad NASA tyrimai padės gerinti vandenį ir mažinti anglies dvideginio kiekį, bet visa kita priklauso nuo mūsų“, – pridūrė jis.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas M.Maureriui, dvyliktam kosmose pabuvojusiam vokiečiui, ketvirtadienį per tviterį palinkėjo „geros ir saugios kelionės atgal, švelnaus nusileidimo“, ir padėkojo jam už „visus naujus atradimus kosmose, labai svarbius mums čia, Žemėje“.
„Crew 3“ ekspedicija vyko dažnėjant komerciniams skrydžiams į kosmosą ir jos įgula kosminėje stotyje priėmė privačią įgulą su trimis turtingais verslininkais, atskridusią ir išskridusią kitu „SpaceX“ erdvėlaiviu „Crew Dragon“. Be to, „Crew 3“ misijos metu į TKS Rusijos segmentą rusų raketa „Sojuz“ atskrido japonų misija.
TKS dabar laukia bendrovės „Boeing“ nepilotuojamos kapsulės „Starliner“ – ji turi būti paleista iš Floridos gegužės 19 dieną.
NASA nori atestuoti antrą kompaniją astronautams į žemąja Žemės orbita vadinamą kosmoso sritį skraidinti, o pati planuoja sutelkti dėmesį į savo didžiulės naujosios nešančiosios raketos „Space Launch System“ (SLS) kūrimą misijoms į Mėnulį ir Marsą.
