„Boeing“ erdvėlaivis „Starliner“ per bandomąjį skrydį susijungė su TKS

Amerikos aerokosminių technologijų milžinės „Boeing“ erdvėlaivis „Starliner“ penktadienį susijungė su Tarptautine kosmine stotimi (TKS) ir tokiu būdu sėkmingai pasiekė svarbią gairę, bendrovei stengiantis atkurti reputaciją, pašlijusią dėl ankstesnių nesėkmių.

Starliner.<br>Swans / Scanpix nuotr.
Starliner.<br>Swans / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 21, 2022, 3:29 PM

Kapsulė su stotimi susijungė 20 val. 28 min. JAV rytų pakrantės (šeštadienį 3 val. 28 min. Lietuvos) laiku, praėjus kiek daugiau nei parai po jos starto iš Kennedy kosminio centro Floridoje. Per šią misiją „Boeing“ siekia pademonstruoti, kad erdvėlaivis gali saugiai skraidinti NASA astronautus.

Erdvėlaivis „Starliner“ užbaigė istorinį pirmąjį susijungimą su Tarptautine kosmine stotimi, atverdamas naują kelią įguloms nusigauti į orbitinę laboratoriją“, – pranešė manevro tiesioginės transliacijos pranešėjas.

Visgi kapsulė dėl techninių sutrikimų su TKS susijungė daugiau kaip valanda vėliau nei planuota. Dėl vieno iš riktų skrydžio valdymo centras buvo priverstas įtraukti susijungimo mechanizmą, o paskui vėl paruošti jį darbui.

Erdvėlaivio 2-asis bandomasis orbitinis skrydis („Orbital Test Flight 2“, OFT-2) prasidėjo 18 val. 54 min. JAV rytų pakrantės (penktadienį 1 val. 54 min. Lietuvos) laiku. „Starliner“ į orbitą iškėlė konsorciumo „United Launch Alliance“ (ULA) raketa „Atlas V“.

Skrydžio pradžioje „Starliner“ taip pat susidūrė su problemomis: dviejų iš jo manevrinių variklių veikimas nukrypo nuo numatytų parametrų, bet pareigūnai teigė, kad šis sutrikimas nėra kritinis.

Vienas iš 12 orbitinio manevravimo ir padėties valdymo variklių (OMAC) „Starliner“ užpakalinėje dalyje išsijungė maždaug po vienos sekundės veikimo. Tuomet įsijungė antrasis manevrinis variklis, kad perimtų krūvį, bet ir jis užgeso po 25 sekundžių.

Tada erdvėlaivio programinė įranga įjungė trečią variklį. Šis veikė sklandžiai.

„Sistema veikė normaliai per visas varomosios sistemos demonstracijas, ir, esant atsarginių priemonių, tai nekelia pavojaus likusiam bandomajam skrydžiui“, – sakoma NASA tinklaraščio žinutėje apie pastarąjį sutrikimą.

Erdvėlaivio aušinimui skirtas įrenginys, vadinamas sublimatoriumi, taip pat įsijungė lėčiau negu planuota.

Šios misijos sėkmė itin svarbi pastangoms pataisyti „Boeing“ reputaciją, pašlijusią po pirmojo bandomojo skrydžio 2019 metais, kai erdvėlaivis negalėjo susijungti su TKS dėl programinės įrangos sutrikimų. Dėl vieno iš tų rinktų „Starliner“ išeikvojo per daug degalų kelionės tikslui pasiekti, o kitas buvo sukėlęs pavojų, kad aparatas sudegs grįždamas į Žemės atmosferą.

Antrasis bandymas buvo suplanuotas pernai rugpjūtį, bet „Starliner“ buvo nuimtas nuo starto aikštelės, siekiant sutaisyti stringančius vožtuvus, kurie tinkamai neatsidarydavo. Galiausiai kapsulė buvo išsiųsta remontuoti atgal į įmonę.

NASA tikisi, kad „Starliner“ gaus sertifikatą kaip antroji JAV sistema, leidžianti skraidinti astronautus į kosminę stotį. Pirmąja tapo milijardieriaus Elono Musko bendrovės „SpaceX“ sukurti erdvėlaiviai „Crew Dragon“, naudojame nuo 2020 metais atliktos sėkmingos bandomosios misijos.

Atkurti reputaciją

2014 metais su bendrovėmis buvo sudarytos fiksuotos vertės sutartys naujos kartos erdvėlaiviams sukurti. „Boeing“ buvo išskirta 4,2 mlrd. dolerių, o „SpaceX“ – 2,6 mlrd. dolerių. Šis planas buvo parengtas siekiant panaikinti JAV priklausomybę nuo pilotuojamų skrydžių į TKS Rusijos erdvėlaiviais „Sojuz“, Amerikai užbaigus daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programą.

Jau šimtmetį gyvuojanti „Boeing“ daugelio laikyta patikima partnere, o tuo metu veiklą dar gana neseniai pradėjusi vystyti „SpaceX“ kėlė daugiau abejonių.

Tačiau iš tikrųjų „SpaceX“ šiose lenktynėse išsiveržė į priekį ir neseniai nuskraidino į orbitinę stotį jau ketvirtą įgulą. Tuo metu „Boeing“ projekto trikdžiai bendrovei kainavo šimtus milijonų dolerių.

Kapsulė nugabeno į stotį daugiau kaip 226 kg krovinių, tokių kaip maistas, drabužiai ir miegmaišiai šiuo metu orbitoje dirbančiai įgulai.

Vienintelis erdvėlaivio „keleivis“ – manekenas, pramintas „Rosie the Rocketeer“ (Raketų bandytoja Rouzi), kuriame įtaisyti jutikliai renka skrydžio duomenis, siekiant išsiaiškinti, ką patirtų astronautai žmonės. Manekeno pavadinimas susijęs su Antrojo pasaulinio karo laikų JAV reklamos kampanijos heroje Kniedytoja Rouzi („Rosie the Rivetter“).

„Truputį pavydime „Rosie“, – sakė NASA astronautas Mike'as Fincke'as, tikriausiai dalyvausiantis pirmoje įguloje per „Starliner“ pirmąjį pilotuojamą skrydį, kuris būtų surengtas, jeigu OFT-2 misija pasiseks.

Kapsulė kosmose išbus 5–10 dienų, paskui atsiskirs nuo TKS ir grįš į Žemę. Išskleidusi didžiulius parašiutus ji nusileis dykumoje JAV vakaruose.

NASA laikosi požiūrio, kad itin svarbu užsitikrinti atsarginę galimybę skraidinti astronautus į žemąją orbitą aplink Žemę, jeigu „SpaceX“ programa susidurtų su kokiomis nors problemomis.

„Tai mums išties kritiškai svarbus žingsnis, kad turėtume du reguliariai skraidinamus pilotuojamus aparatus, galinčius nugabenti mūsų įgulas į TKS ir iš jos“, – šią savaitę žurnalistams sakė TKS programos vadovo pavaduotoja Dana Weigel.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.