Lietuvos palydovų kūrėjai dalinasi įspūdingais vaizdais iš kosmoso

„Nanoavionics“ – lietuvių kompanija, susiformavusi po pirmųjų lietuviškų kosminių palydovų paleidimo, ir dabar gaminanti mažuosius palydovus klientams iš viso pasaulio, taip pat yra aktyvi pasaulinės mažųjų palydovų bendruomenės narė bei oficiali NASA bei ESA tiekėja.

 Lietuvos palydovų kūrėjai dalinasi įspūdingais vaizdais iš kosmoso.<br> „Nanoavionics“ nuotr.
 Lietuvos palydovų kūrėjai dalinasi įspūdingais vaizdais iš kosmoso.<br> „Nanoavionics“ nuotr.
 Inžinieriai pagamino specialų korpusą elektronikai, specialią „asmenukių lazdą“ ir sukūrė kameros valdymo elektroniką bei specialią programinę įrangą ryšiui su palydovo sistemomis palaikyti.<br> „Nanoavionics“ nuotr.
 Inžinieriai pagamino specialų korpusą elektronikai, specialią „asmenukių lazdą“ ir sukūrė kameros valdymo elektroniką bei specialią programinę įrangą ryšiui su palydovo sistemomis palaikyti.<br> „Nanoavionics“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 29, 2022, 11:06 AM, atnaujinta Jun 29, 2022, 11:24 AM

Dabar bendrovė pasidalino kosmine 4K raiškos laiko panorama (angl. time lapse), kurioje iš orbitos užfiksuotas Didysis barjerinis rifas – šalia Australijos esantis didžiausias pasaulyje koralinis rifas, besidriekiantis daugiau kaip 2000 km.

Spaudos pranešime rašoma, kad įmonė panaudojo vartotojišką kamerą, pritvirtintą prie asmenukių lazdos, ir pirmą kartą kosmose sukūrė 4K raiškos viso palydovo asmenukę, o taip pat užfiksavo vaizdą, kuriame atsiveria kerintis Žemės vaizdas. 12 megapikselių nuotraukose ir 4K vaizdo įrašuose, darytuose naudojant „GoPro Hero 7“ matyti, kaip bendrovės mikropalydovas „MP42“ skrenda 550 km aukštyje virš Koralų jūros ir Didžiojo barjerinio rifo – vienintelės iš kosmoso matomos gyvos struktūros.

Bendrovė kamerą panaudojo ne tik įspūdingų vaizdų fiksavimui, bet ir išbandė naują naudingosios apkrovos valdiklį, skirtą optimizuoti ryšį su Žeme, kai palydove tenka apdoroti didžiulius duomenų paketus.

Palydovas balandžio mėnesį buvo paleistas „SpaceX Falcon 9“ raketa.

„Priežastis, dėl kurios padarėme šias nuotraukas ir sukūrėme vaizdo klipą su Didžiuoju barjeriniu rifu, iš dalies simbolinė. Norėjome atkreipti dėmesį į mūsų planetos pažeidžiamumą ir Žemės stebėjimo palydovais svarbą, ypač stebint aplinkos ir klimato pokyčius“, – teigia vienas iš „NanoAvionics“ įkūrėjų ir generalinis direktorius Vytenis Buzas.

Bendrovė teigia pasirinkusi plataus vartojimo kamerą, nes tipinės kosminės paskirties inžinerinės kameros arba neturi pakankamos skiriamosios gebos, arba yra brangios, jų kūrimui reikia kelių mėnesių, be to, jos ne visada gali perteikti kerintį Žemės vaizdą.

Norėdama panaudoti kamerą kosmose, „NanoAvionics“ turėjo ją išardyti iki pačių pagrindų. Tada inžinieriai pagamino specialų korpusą elektronikai, specialią „asmenukių lazdą“ ir sukūrė kameros valdymo elektroniką bei specialią programinę įrangą ryšiui su palydovo sistemomis palaikyti. Jie taip pat atliko tikslius bandymus – kad įrodytų, jog šis lietuvių konstruktas gali atlaikyti atšiaurią raketos paleidimo aplinką, taip pat vakuumą ir didžiulius temperatūros svyravimus kosmose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.