Agresyvi prokremliška retorika nepadėjo Dmitrijui Rogozinui išsilaikyti „Roscosmos“ vadovo kėdėje. Jis greitai išeis į pensiją.
Apie tai iškart pranešė keli pagrindiniai Rusijos Federacijos leidiniai, ištikimi Kremliui: „RBC“, „Vedomosti“ ir „Kommersant“, praneša Dialog.ua. Laikinai „Roskosmos“ vadovo postą užims buvęs Rusijos Federacijos vicepremjeras Jurijus Borisovas, dar visai neseniai vadovavęs kariniam-pramoniniam kompleksui. Galima daryti prielaidą, kad visa kosmoso pramonė Rusijoje nuo šiol dirbs šalies kariniams poreikiams tenkinti.
„Civiliniai“ projektai jau aktyviai pradėti karpyti. Skrydžio į Mėnulį misija, taip pat itin sunkios nešančiosios raketos „Jenisėjus“ kūrimas pateko į užribį. „Kol kas supersunkių medžiagų klausimas pasislinko ateities kryptimi, kaip ir Mėnulio programa. Pirmenybę teikiame aktualesniems dalykams – nuotoliniam Žemės stebėjimui, ryšiams, tai, ko reikia visiems – tiek civiliams, tiek kariškiams. Todėl mokslinė „erdvė“ nustumta“, – žurnalistams sakė „Roscosmos“ direktorius mokslui Aleksandras Blošenko.
Pastebėtina, kad europiečiai neseniai išmetė Rusiją iš bendro Marso tyrinėjimo projekto „ExoMars-2022“, kuriuo šių metų rugsėjį į Raudonąją planetą buvo planuota paleisti marsaeigį.
Europa atsisakė bendradarbiauti su Rusija dėl kilusio kruvino konflikto prieš taikią Ukrainą. Rusijos vietą programoje tikisi užimti amerikiečiai NASA. Marsaeigio paleidimas į Marsą nukeltas į 2026 m.
