Per daugybę šviesmečių besiplečiančioje erdvėje ta šviesa spindėjo, o ten, kur susidūrė su dulkėmis ir uolienomis, virto šešėliu.
Plečiantis kosmoso erdvei visa tai, kas liko iš tų senovinių fotonų, buvo sukraipyta ir išlenkta.
Galiausiai šių metų pradžioje dalis šios šviesos pateko į teleskopo, skriejančio aplink nedidelę, vandens apsemtą planetą, objektyvą ir leido mums pažvelgti į šią senovinę žvaigždę.
Hubble'o teleskopo užfiksuoti vaizdai buvo išties neįprasti. Tačiau tai matę mokslininkai teigė, kad ši šviesa labai ypatinga, tad ją iš arčiau būtų galima pamatyti pasinaudojus kitu teleskopu.
Žvaigždė, pažymėta kodu „WHL0137-L“S (nors geriau žinoma vardu Earendelė), dabar yra seniausia ir tolimiausia žvaigždė, kurią mums, žmonėms, kada nors teko pamatyti.
Taigi 2022 m. liepos 30 d. Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) atsisuko į tą dangaus kampą, kuriame karaliauja Cetuso žvaigždynas ir kur paskutinį kartą buvo matytas šis neryškus, susisukęs senovinės šviesos ruožas.
Apie šią šviesą skleidusį objektą ką nors pasakyti labai sunku, kadangi spinduliai labai neryškūs, ištempti ir ploni. Kol kas žinome, kad Earendelė tikriausiai karšta ir didelė – jos dydis siekia tarp 50 ir 100 Saulės masių. Dėl to tikėtina, kad ir sudegs ji greičiau – užges praėjus vos milijonams metų nuo savo gyvybės pradžios.
Kadangi ši žvaigždė įsižiebė praėjus maždaug 900 mln. metų po Didžiojo sprogimo, ji vargu ar yra viena pirmųjų žvaigždžių Visatoje. Vis dėlto ji atsirado tuo metu, kai sunkesnių elementų buvo šiek tiek mažoka.
Kad sužinotume daugiau, teks dar šiek tiek palaukti. Kadangi JWST geba įžvelgti detales, kurių negali įžvelgti Hubble'o kosminis teleskopas, astronomai galbūt netrukus galės gauti daugiau informacijos apie šią naująją rekordininkę.
Kol pasiekė mus, Earendelės šviesa nukeliavo labai toli. Dėl to esame tikri, jog verta šiek tiek palaukti, kol paaiškės daugiau detalių.
Parengta pagal „Live Science“.
