Mokslininkai surado naują būdą aptikti egzoplanetas, tačiau tam reikėtų naujos kartos įrangos

Pastaraisiais metais buvo atrasti tūkstančiai egzoplanetų. Dauguma jų atrastos tranzito metodu, kai optiniu teleskopu matuojamas žvaigždės ryškumas per tam tikrą laiką. Jei žvaigždės ryškumas labai nežymiai sumažėja, tai gali reikšti, kad priešais ją praskriejo planeta ir užstojo dalį šviesos.

 Atrastas naujesnis metodas, kuris leistų astronomams aptikti egzoplanetas naudojant radijo teleskopus.<br>123rf iliustr. 
 Atrastas naujesnis metodas, kuris leistų astronomams aptikti egzoplanetas naudojant radijo teleskopus.<br>123rf iliustr. 
 Pastaraisiais metais buvo atrasti tūkstančiai egzoplanetų, dauguma jų atrastos tranzito metodu.<br> 123rf iliustr. 
 Pastaraisiais metais buvo atrasti tūkstančiai egzoplanetų, dauguma jų atrastos tranzito metodu.<br> 123rf iliustr. 
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 21, 2022, 3:16 PM

Tranzito metodas – galingas įrankis, tačiau turi savų trūkumų. Vienas svarbesnių – tam, kad galėtume planetą aptikti, ji turi praskrieti tarp mūsų ir savo žvaigždės. Svarbus vaidmuo naudojant šį metodą tenka ir optiniams teleskopams.

Tačiau yra ir kitas, naujesnis metodas, kuris leistų astronomams aptikti egzoplanetas naudojant radijo teleskopus.

Egzoplanetas stebėti radijo bangų diapazone nelengva. Dauguma planetų neskleidžia daug radijo šviesos, tačiau žvaigždės skleidžia. Be to, žvaigždžių radijo šviesa gali būti gana nepastovi dėl vykstančių žvaigždžių žybsnių.

Tačiau didelės dujinės planetos, pavyzdžiui, Jupiteris, gali skleisti nemažai radijo šviesos. Visgi ją skledžia ne pačios planetos, o jų stiprus magnetinis laukas. Žvaigždžių vėjo įkrautos dalelės sąveikauja su magnetiniu lauku ir skleidžia radijo šviesą.

Iš tiesų, Jupiteris taip stipriai spinduliuoja radijo šviesą, kad jį aptikti galima ir savadarbiu radioteleskopu. Astronomai radijo signalus aptiko ir keliose rudosiose nykštukėse.

Visgi aiškaus radijo signalo iš į Jupiterį panašios planetos, skriejančios aplink kitą žvaigždę, aptikti dar nepavyko.

Naujame tyrime komanda nagrinėjo, kaip toks signalas galėtų atrodyti.

Savo modelį jie grindė magnetohidrodinamika (MHD), apibūdinančia, kaip sąveikauja magnetiniai laukai ir jonizuotos dujos, bei pritaikė jį planetinei sistemai pavadinimu „HD 189733“, kurioje, kaip žinoma, egizstuoja Jupiterio dydžio pasaulis.

Mokslininkai modeliavo, kaip žvaigždės vėjas sąveikauja su planetos magnetiniu lauku, ir apskaičiavo, koks būtų planetos radijo signalas.

Jiems pavyko nustatyti keletą įdomių dalykų.

Pirmiausia, komanda parodė, kad tokia planeta sukurtų aiškią šviesos kreivę – radijo signalą, kuris kinta dėl planetos judėjimo. Tai puiku, nes judėjimo stebėjimai radijo bangomis yra labai tikslūs. Netgi tikslesni nei optiniai Doplerio stebėjimai.

Jie taip pat nustatė, kad radijo stebėjimais galima aptikti planetos, skriejančios priešais savo žvaigždę, kelią. Tai reiškia, kad radijo signale būtų galima aptikti specifinių požymių, rodančių, kaip planetos magnetosfera praskrieja priešais žvaigždę. Taigi astronomai galėtų geriau suprasti planetos magnetosferos stiprumą ir dydį.

Abu šie signalai būtų labai silpni, todėl jiems pastebėti prireiks naujos kartos radijo teleskopų.

Tačiau jei juos pavyks aptikti, planetų radijo signalai leis tiksliai nustatyti bent vienos sistemos planetos orbitą ir padės suprasti egzoplanetos sudėtį ir tai, kas jos viduje.

Tai išties būtų didelis žingsnis į priekį ir padėtų labiau suprasti egzoplanetas.

Parengta pagal „Science Alert“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.