Milijonams žmonių visame pasaulyje ir šimtams tūkstančių žmonių aplinkiniuose paplūdimiuose laukiant istorinio didžiulės nešančiosios raketos „Space Launch System“ (SLS) starto iš Kennedy kosminio centro Floridoje, netoli raketos pamato į bakus pumpuojant itin šaltą skystą vandenilį buvo pastebėtas pratekėjimas.
NASA nurodė, kad inžinieriai „liausis pylę skystą vandenilį į baką, uždarys pylimui naudotą vožtuvą ir jį nusausins“, o tada pabandys jį iš naujo hermetiškai uždaryti.
Kosmoso agentūra nepateikė informacijos apie naujo programos „Artemis“, kuria siekiama vėl nusiųsti žmonių į Mėnulį, atidėjimo tikimybę po pirmojo atidėjimo pirmadienį.
Šeštadienio startas ir toliau planuojamas 14 val. 17 min. vietos (21 val. 17 min. Lietuvos) laiku. Prireikus jis gali būti atidėtas iki dviejų valandų.
Nors rajonas aplink starto vietą bus uždarytas visuomenei, aplinkiniuose paplūdimiuose renkasi apie 400 tūkst. žmonių, norinčių pamatyti, kaip į dangų pakils pati galingiausia NASA raketa.
Pirmadienį startas paskutinę minutę buvo atidėtas dėl degalų bako nuotėkio ir neteisingų vieno jutiklio rodmenų, rodžiusių, kad vienas iš keturių pagrindinių raketos variklių buvo perkaitęs.
Abi šios problemos buvo išspręstos, nurodė starto parengimo komanda.
Šeštadienį likus kelioms minutėms iki 6 val. (13 val. Lietuvos laiku) paleidimo direktorius Charlie Blackwellas-Thompsonas leido pradėti pildyti raketos kuro bakus. Į juos turi būti supilta apie 3 mln. l skysto vandenilio ir deguonies.
Starto laikui prognozuojama 60 proc. palankių oro sąlygų tikimybė; kiek vėliau ji išaugs iki 80 procentų.
Jei dėl kažko prireiktų vėl atidėti startą, kitos palankios progos bus pirmadienis arba antradienis. Vėliau dėl Mėnulio padėties startas galėtų vykti tik rugsėjo 19 dieną.
NASA misijos „Artemis 1“ bandomasis skrydis vyks be įgulos. Tai bus pirmasis daugiau nei dešimtmetį kurtos galingiausios pasaulyje nešančiosios raketos SLS paleidimas.
Jeigu bandomasis skrydis šeštadienį galiausiai startuos, prie raketos pritvirtinta kapsulė „Orion“ išskris be įgulos. Per 37 dienas truksiantį skrydį kapsulė skries aplink Mėnulį maždaug 100 km atstumu nuo jo. Astronautų vietas užims trys manekenai, padėsiantys patikrinti įvairius skrydžio parametrus.
Ta pati kapsulė „Orion“ turės į Mėnulį nuskraidinti ir astronautus, įskaitant pirmąją moterį ir pirmąjį tamsiaodį astronautą, kurie vaikščios Mėnulio paviršiumi. Bet tai įvyks ne anksčiau nei 2025 metais.
Žmonės vėliausią kartą nutūpė ant Mėnulio paviršiaus 1972 metais, vykdant amerikiečių programą „Apollo“. Abi programos yra pavadintos senovės graikų dievų dvynių – Apolono ir Artemidės – vardais.
Pagal naują programą „Artemis“ NASA nori įsteigti Žemės palydove ilgalaikę bazę ir iškelti į jo orbitą kosmoso stotį, siekdama išbandyti naujas technologijas, turinčias paruošti dirvą pilotuojamoms misijoms į Marsą.
