Teigia meteoritų dalyse aptikę itin retus šešiakampius deimantus

Keturiuose meteorituose šiaurės vakarų Afrikoje aptikti paslaptingi šešiakampiai deimantai, kurių Žemėje natūraliai nebūna.

 Šešiakampiai deimantai (tamsi sritis ties paveikslėlio viduriu) Afrikoje rastuose meteorituose.<br> Alan Salek/RMIT nuotr.
 Šešiakampiai deimantai (tamsi sritis ties paveikslėlio viduriu) Afrikoje rastuose meteorituose.<br> Alan Salek/RMIT nuotr.
 Panašiai laboratorijose gaminami įprasti deimantai – vandenilio ar metano dujomis kaitinamas grafitas.<br>123rf nuotr.
 Panašiai laboratorijose gaminami įprasti deimantai – vandenilio ar metano dujomis kaitinamas grafitas.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 25, 2022, 12:57 PM

„Tai labai įdomu, nes buvo žmonių, kurie abejojo, ar ši medžiaga apskritai egzistuoja“, – sako deimantus aptikusios komandos narys Alanas Salekas iš RMIT universiteto Melburne (Australija).

Šešiakampiai deimantai, kaip ir įprasti deimantai, sudaryti iš anglies, tačiau jų atomai išsidėstę šešiakampėje, o ne kubinėje struktūroje.

Šešiakampiai deimantai, dar vadinami lonsdaleitu, pirmą kartą buvo aptikti XX a. septintajame dešimtmetyje JAV ir Indijoje rastuose meteorituose. Tačiau anksčiau aptikti kristalai buvo tik kelių nanometrų dydžio, todėl buvo sunku patvirtinti, ar tai tikrai šešiakampiai deimantai.

Ieškodami didesnių kristalų, A.Salekas ir jo kolegos galingu elektroniniu mikroskopu ištyrė 18 meteoritų mėginių. Vienas jų buvo iš Australijos, o kiti – iš šiaurės vakarų Afrikos.

Šešiakampius deimantus jie aptiko keturiuose Afrikos meteorituose, o kai kurių kristalų dydis siekė iki vieno mikrometro. Tai reiškia, kad jie maždaug 1000 kartų didesni nei anksčiau aptikti.

Būtent dėl to komanda galėjo patvirtinti, kad deimantų struktūra yra tikrai šešiakampė.

„Tai svarbus atradimas – dabar turime didesnių kristalų, galime geriau suprasti, kaip jie susidarė, ir galbūt atkartoti šį procesą laboratorijoje“, – sako A.Salekas.

Anot tyrimui vadovusio Andy Tomkinso iš Melburno Monasho universiteto, remiantis deimantus į Žemę atnešusių meteoritų chemine sudėtimi, galima teigti, kad šešiakampiai deimantai susiformavo nykštukinių planetų viduje.

Komandos atlikta analizė rodo, kad kristalai susidarė įvykus reakcijai tarp grafito, kuris sudarytas iš anglies atomų, susisluoksniavusių į lakštus, ir superkritinio skysčio, sudaryto iš vandenilio, metano, deguonies ir sieros cheminių medžiagų, kurios tikriausiai susidarė asteroidui atsitrenkus į nykštukinę planetą ir suskilus į fragmentus, o šie galiausiai nukrito ant Žemės.

„Planetos subyrėjimą galima prilyginti dangtelio nuėmimui nuo butelio – buvo išleistas slėgis ir šis slėgio sumažėjimas kartu su aukšta temperatūra lėmė superkritinio skysčio susidarymą“, – sako A.Tomkinsas.

Panašiai laboratorijose gaminami įprasti deimantai – vandenilio ar metano dujomis kaitinamas grafitas. Todėl galima manyti, jog atlikus keletą pakeitimų būtų galima pagaminti lonsdaleitą, sako A.Salekas.

Manoma, kad šešiakampiai deimantai pagal savo struktūrą yra maždaug 60 proc. kietesni už įprastus deimantus. Dėl šio kietumo juos, pagamintus sintetiniu būdu, būtų galima panaudoti pramonėje – itin kietiems pjūklų diskams ar kitoms mašinų dalims gaminti, sako A.Salekas.

Tyrimą galima rasti čia.

Parengta pagal „New Scientist“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.