Vizitas po 50 000 metų: trečiadienį pro Žemę skries ypatinga kometa Greičiausiai ji čia niekada nebesugrįš

Vasario 1 d. ryškiai žalia kometa C/2022 E3 pirmą kartą po 50 000 metų priartės prie Žemės. Kometa, praskrisdama už 42 mln. kilometrų nuo mūsų planetos, pasiūlys retą naktinio dangaus reginį, paskutinį kartą matytą, kai šiuolaikiniai žmonės dar dalijosi mūsų planeta su neandertaliečiais.

 Vasario 1 d. ryškiai žalia kometa C/2022 E3 pirmą kartą po 50 000 metų priartės prie Žemės.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Vasario 1 d. ryškiai žalia kometa C/2022 E3 pirmą kartą po 50 000 metų priartės prie Žemės.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Pati kometa nėra žalia, tačiau jos branduolys dėl gana retos cheminės reakcijos švyti žaliai.<br> AP / Scanpix nuotr.
 Pati kometa nėra žalia, tačiau jos branduolys dėl gana retos cheminės reakcijos švyti žaliai.<br> AP / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 31, 2023, 5:50 PM

Tačiau nebūtina laukti trečiadienio, kad pamatytume kometą; ji jau dabar matoma vėlyvos nakties ir ankstyvo ryto danguje. Žvaigždžių stebėtojai jau keletą savaičių stebi kometos kelią ir ypač gerai ją apžiūrėjo sausio 12 d., kai kometa labiausiai priartėjo prie Saulės (ši padėtis vadinama periheliu).

Sausio 30 d. dangaus stebėtojai pranešė, kad kometos ryškis yra +4,6 magnitudės, t. y. ji šiek tiek ryškesnė už silpniausius plika akimi matomus objektus. Kometos ryškumas gali dar labiau padidėti, kai ji priartės prie Žemės.

Štai viskas, ką reikia žinoti apie žaliosios kometos kelią, jos trajektoriją ir vietas, kur ją artimiausiomis savaitėmis bus galima pamatyti.

Žaliosios kometos kelias

Kai 2022 m. kovą astronomai pirmą kartą aptiko kometą C/2022 E3, ji skriejo per Saulės sistemą maždaug už 642 mln. kilometrų nuo Saulės, t. y. visai netoli Jupiterio orbitos. Nors objektas buvo blyškus – apie 25 000 kartų blyškesnis už blyškiausias plika akimi matomas žvaigždes, mokslininkai netrukus pastebėjo aiškią uodegą (vadinamąją komą), kuri įrodė, kad objektas iš tiesų yra kometa, o ne asteroidas. (Asteroidai yra uoliniai objektai, o kometos sudarytos iš ledo ir dulkių dalelių, kurios kometai artėjant prie Saulės palaipsniui garuoja ir sukuria matomą pėdsaką. Abiejų tipų objektai skrieja aplink Saulę).

Nuo atradimo momento iki 2023 m. sausio 12 d. kometa nuskrido beveik 482 mln. km – ir tapo matoma naktiniame danguje netoli Šiaurės vainiko žvaigždyno. Kometai labiausiai priartėjus prie Saulės, virš jos praskriejo sprogimo išmestos Saulės dalelės, vadinamas vainikinės masės išmetimu – ir nuplėšė dalį jos uodegos.

Nuo tada kometa toliau judėjo dangumi į vakarus. Sausio 26 ir 27 d. naktimis kometa buvo matoma į rytus nuo Mažųjų Grįžulo Ratų „kaušo“. Vasario 1 d., kai kometa labiausiai priartės prie Žemės, ji pasirodys netoli Žirafos žvaigždyno, šalia Didžiųjų Grįžulo Ratų.

Po kelių dienų, vasario 5 ir 6 d., kometa keliaus per naktinį dangų į vakarus nuo žvaigždės Kapelos, o tada įžengs į Vežėjo žvaigždyną. Iš ten ji nuskries Tauro žvaigždyno link ir vis labiau tols nuo Žemės – ji sugrįš į Saulės sistemos pakraščius.

Žaliosios kometos trajektorija

Prieš šį kometos vizitą C/2022 E3 maždaug 50 000 metų buvo nuklydusi toli už mūsų Saulės sistemos ribų. Astronomai tiksliai nežino, kiek toli kometa nukeliaus šį kartą palikusi Žemę, tačiau panašu, kad visi sutaria, jog C/2022 E3 ketina visiškai palikti mūsų Saulės sistemą.

Gali nutikti, kad žmonija jos jau ir niekada nebepamatys: naujausi skaičiavimai rodo, kad kometa juda paraboline orbita, o tai reiškia, kad ji nesusijusi su mūsų Saulės sistema ir vargu ar dar kada nors prie jos priartės.

Bet gali nutikti, kad kokio nežinomo tolimojo kosmoso objekto gravitacija šiek tiek pakeis kometos orbitą – ir grąžins ją į kursą, vedantį per mūsų Saulės sistemą. Tačiau jei taip nutiks, greičiausiai praeis milijonai metų, kol C/2022 E3 vėl praskries pro Žemę.

Žaliosios kometos stebėjimas

Vasario 1 d., kai kometa praskries pro Žemę, ji bus maždaug tokia pat ryški, kaip blankiausios žvaigždės naktiniame danguje. Tačiau kometa atrodys ne kaip ryški žvaigždė, o kaip išsklaidyta, švytinti dėmė, kurios šviesa gali pasklisti tokiame plote, kaip Mėnulio pilnatis.

Žvaigždžių stebėtojams, gyvenantiems miestuose ar kitose šviesa užterštose vietovėse, kometą įžiūrėti bus sunku. Niujorko Haydeno planetariumo lektorius Joe Rao norintiems pamatyti žaliąją kometą pataria vykti į kuo tamsesnę vietą, leisti akims 20–30 minučių prisitaikyti prie tamsos, o tada pažvelgti į Šiaurinę žvaigždę, esančią Mažųjų Grįžulo Ratų gale.

Teleskopais besinaudojantys stebėtojai naujausias žaliosios kometos koordinates gali rasti dangaus stebėjimo svetainėje „The Sky Live“.

Šviesa užterštose vietovėse gyvenantys stebėtojai ir kiti, kurie neturės galimybių stebėti šio dangaus kūno tiesiogiai, vasario 1 d. galės stebėti tiesioginę jos priartėjimo transliaciją, kurią rengia „Virtual Telescope Project“.

Kodėl C/2022 E3 yra žalia?

Pati kometa nėra žalia, tačiau jos branduolys dėl gana retos cheminės reakcijos švyti žaliai. Švytėjimą greičiausiai sukelia diatominė anglis (C2) – paprasta molekulė, sudaryta iš dviejų tarpusavyje susijungusių anglies atomų. Kai Saulės ultravioletiniai spinduliai suskaido šią molekulę, ji skleidžia žalsvą švytėjimą, kuris gali tęstis kelias dienas, teigiama 2021 m. žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Ši baugiai atrodanti šviesa, prieš patekdama į kometos uodegą (komą), kuri yra sudaryta iš dujų, išnyksta. Kometos uodegos dujos vėlgi yra Saulės spinduliuotės rezultatas: šiuo atveju dėl Saulės šviesos dalis kometos sublimuojasi, t. y. pereina iš kieto kūno į dujinę formą, bet netampa skystos būsenos. Šios dujos driekiasi už kometos, dėl ultravioletinių spindulių dažnai švytėdamos mėlynai.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.