Didymosas aplink savo ašį sukasi beveik maksimaliai greitai – jei suktųsi nors kiek greičiau, imtų byrėti į gabalus, mat išcentrinė jėga nustelbtų menką asteroido gravitaciją. Pasitelkę skaitmeninį modelį, mokslininkai ištyrė, kaip klostytųsi situacija, jei toks byrėjimas prasidėtų.
Medžiaga, atplyšusi nuo Didymoso, nebūtinai pabėgtų į tarpplanetinę erdvę – didelė jos dalis suformuotų žiedą aplink asteroidą. Tokių žiedų aplink keletą asteroidų jau yra aptikta, taigi šitoks scenarijus nėra neįtikimas.
Žiedo medžiaga laikui bėgant plėstųsi, kol dalis jos nutoltų už asteroido Rošė ribos. Taip vadinamas paviršius, atskiriantis zoną, kur asteroido gravitacija išardo gravitacijos palaikomą mažesnį kūną, nuo zonos, kur asteroido gravitacija per silpna.
Išėję už Rošė ribos, grumstai imtų jungtis į kelis kūnus, iš kurių galiausiai liktų tik vienas – Dimorphosas. Tam, kad Dimorphosas susiformuotų tokios masės, kaip dabar, iš Didymoso turėtų būti išmesta maždaug ketvirtis jo masės.
Tiesa, nemaža dalis tos medžiagos galiausiai nusėstų atgal ant didesniojo asteroido. Medžiagos išmetimas turėtų būti spartus – nutikti per mažiau nei metus. Toks scenarijus paaiškintų tiek Didymoso formą, primenančią vilkelį, tiek elipsoidinę Dimorphoso formą.
Jei medžiaga atplyšinėtų lėtai, Didymosas būtų apvalesnis, o Dimorphosas – netaisyklingos formos. Kaip Didymosas buvo įsuktas iki superkritinio greičio, tyrėjai nenurodo, bet tai gali būti, pavyzdžiui, susidūrimo su kitu asteroidu pasekmė. Tokiu atveju tai būtų dar vienas iš daugybės įrodymų, kad susidūrimai buvo labai svarbūs Saulės sistemos kūnų evoliucijai.
Tyrimo rezultatai publikuojami „arXiv“.
Aukščiau aprašytas modelis duoda įvairių prognozių apie Dimorphoso savybes – tiek jo formą, tiek struktūrinių komponentų dydžius. Pastarieji turėtų būti maždaug metro dydžio rieduliai. Šį tą apie Dimorphosq žinome iš DART atsiųstų nuotraukų, bet jų – vos keletas.
Ateinančių metų rudenį Didymoso sistemos link išskris Europos kosmoso agentūros zondas „Hera“, kuris padės atsakyti į šiuos klausimus. ESA neseniai patvirtino, kad misija tikrai vyks, ir skyrė reikalingą finansavimą. „Hera“ gabens ir du palydovus-kubiukus – vienas jų tyrinės asteroidą radaru, kitas – infraraudonųjų spindulių teleskopu.
