Dabar Mattas Siegleris iš Planetų mokslo instituto JAV ir jo kolegos, naudodamiesi Kinijos orbitinių aparatų „Chang'e 1“ ir „Chang'e 2“ duomenimis, nustatė, kad ten yra 50 kilometrų skersmens ir kelių kilometrų storio sritis, kuri yra netikėtai karšta. Vienintelis būdas, kaip Mėnulyje gali susidaryti tokia karščio koncentracija, yra radioaktyviųjų elementų, tokių kaip toris ir uranas, skilimas – o geriausias būdas susidaryti tokiai šių elementų koncentracijai yra pakartotinis uolienų lydymas per vulkanizmą.
„Tas truputis torio, kurį matėme paviršiuje, yra ledkalnio viršūnė didžiuliame po paviršiumi esančiame kūne, kuris buvo šio ugnikalnio „vandentiekio sistema“, – sako mokslininkas. – Tai praplečia mūsų žinias apie tai, kaip formuojasi ugnikalniai – ir ypač apie tai, kaip jie formuojasi Mėnulyje“
Pagal vietovės reljefą galima spręsti, kad ugnikalnis paskutinį kartą išsiveržė maždaug prieš 3,5 mlrd. metų – taigi, visos išsilydžiusios uolienos jau bus atvėsusios ir sukietėjusios į didžiulę granito plokštę, vadinamą batolitu.
Į Žemę atsuktoje Mėnulio pusėje yra kelios panašios sritys, tačiau jos nėra tokios didelės ir nė viena iš jų nėra tokia radioaktyvi kaip Komptono-Belkovičiaus anomalija – tikriausiai todėl, kad jose nebuvo tiek daug lydymosi ir aušimo ciklų (kiekvieno lydymosi ciklo metu susidariusioje magmoje koncentruojasi radioaktyvūs elementai).
„Panašūs batolitai yra daugelio didžiųjų Žemės vulkaninių sistemų pagrindas, tačiau nesitikėjome jų rasti Mėnulyje. Žemėje tokį vulkanizmą lemia plokščių tektonika ir vanduo, tačiau Mėnulyje nėra nė vieno iš šių veiksnių, – pasakoja M.Siegleris. – Žmonės tikrai nemanė, kad tokio masto vulkanizmas gali vykti Mėnulyje“.
Tai gali reikšti, kad Mėnulis susiformavo su keista drėgna kišene plutoje, kuri būtų leidusi uolienoms lydytis žemesnėje temperatūroje.
„Tai gana keistas dalykas, bet taip galėjo nutikti“, – teigia astrofizikas. Kitas variantas – dėl intensyvaus Mėnulio formavimosi susidarė karštoji dėmė, panaši į tą, kuri yra po Jeloustounu JAV, nulėmusi plataus masto vulkanizmą šioje vietovėje.
Norint išspręsti šią Mėnulio paslaptį, prireiks išsamesnių būsimų Mėnulio misijų duomenų.
Tyrimas skelbiamas žurnale „Nature“.
Parengta pagal „New Scientist“.
