Zondą gabenanti nešančioji raketa „Sojuz-2.1b“, kaip ir planuota, 9.10 val. vietos laiku (1.10 val. Vidurio Europos vasaros laiku) pakilo iš naujojo „Vostočnyj“ kosmodromo Amūro regione – startą tiesiogiai transliavo rusų kosmoso agentūra „Roskosmos“. Kelionė į Žemės palydovą truks puspenktos dienos. Dėl techninių problemų šis pirmoji nuo 1976 m. misija į Mėnulį prieš tai buvo atidėta.
Iš tikrųjų zondas jau seniausiai turėjo būti Mėnulyje. Pirmas planuotas zondo startas buvo 2012 m., o pastarąjį kartą jį ketinta paleisti 2022 m. gegužę. „Luna 25“ yra Rusijos Mėnulio programos dalis. Ši iki 2040 metų numato ir kosminę stotį ant dangaus kūno.
Tikimasi, kad „Luna 25“ padės sukurti minkšto nusileidimo technologiją. Tam zondas paims Mėnulio grunto mėginių ir juos analizuos. Tarp planuojamų tyrimų taip pat yra paviršiaus sluoksnių Mėnulio pietinio ašigalio srityje analizė.
Vykdydama Rusijos Mėnulio programą, „Roskosmos“ agentūra pradžioje bendradarbiavo su Europos kosmoso agentūra (EKA). Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą prieš daugiau kaip 17 mėnesių EKA nutraukė bendradarbiavimą su Maskva.
Kaip lrytas.lt yra rašęs ankskčiau, kad Chabarovsko krašto Verchnebureinskio rajono, esančio už maždaug 300 km į rytus nuo „Luna-25“ paleidimo aikštelės Amūro srityje, vadovas Aleksejus Maslovas „Telegram“ žinutėje nurodė, kad Šachtinsko kaimo, kuriame 2021 m. duomenimis gyvena 27 žmonės, maždaug raketos paleidimo metu gyventojai bus evakuoti. Kada kaimo gyventojams bus leista grįžti namo, nenurodyta.
