„Oranžinė spalva buvo didinga, tiesiog neįtikėtina“, – teigia neįprastą Šiaurės pašvaistę įamžinęs Harlanas Thomasas.
Spalvingą kadrą H.Thomas užfiksavo spalio 19 d. virš tvenkinio į vakarus nuo Kalgario, Albertos provincijoje, praėjus maždaug trims dienoms po to, kai Saulė į Žemę nukreipė didžiulį vainikinės masės išmetimą (CME).
Šiaurės pašvaistės susidaro, kai didelės energijos dalelės iš CME arba Saulės vėjo įkaitina viršutinių atmosferos sluoksnių dujų molekules. Sužadintos molekulės išlaisvina energiją šviesos pavidalu, o šios šviesos spalva priklauso nuo to, kuris elementas sužadinamas. Dvi labiausiai paplitusios pašvaistės spalvos yra raudona ir žalia, kurias abi išskiria skirtinguose aukščiuose esančios deguonies molekulės (raudonos pašvaistės susidaro didesniame aukštyje nei žalios). Tačiau kai Saulės dalelės prasiskverbia giliai į atmosferą, jos gali sužadinti azoto molekules ir sukelti retas rožines pašvaistes.
Teoriškai ir deguonies, ir azoto molekulės, esant tam tikroms sąlygoms, gali skleisti oranžinio ilgio bangas. Tačiau net ir tada, kai taip nutinka, oranžinę spalvą užgožia kitos aplinkinių molekulių skleidžiamos spalvos, todėl šių bangų ilgių praktiškai neįmanoma įžiūrėti, teigia Spaceweather.com.
Taigi, kaip pavyko užfiksuoti šios spalvos Šiaurės pašvaistę?
Anot mokslininkų, nuotraukoje iš tikrųjų užfiksuotas retas raudonų ir žalių Šiaurės pašvaisčių mišinys. Paskutinį kartą šis reiškinys buvo matomas prieš 20 metų, kai į Žemę smogė milžiniška Saulės audra, teigia ekspertai. Tuomet jos oranžinės dangaus pašvaistės buvo pastebėtos visoje Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Europoje.
„Gali būti, kad abu procesai (raudonos ir žalios pašvaistės) susimaišo, o tai apgauna kamerą ir akį, kad ši spalva yra oranžinė. Iš tikrųjų ji tuo pat metu yra ir raudona, ir žalia“, – sako Bergeno universiteto Norvegijoje kosmoso orų mokslininkas Kjellmaras Oksavikas.
Nepaisant to, kad raudonos ir žalios pašvaistės danguje dažnai pasitaiko kartu, oranžinės pašvaistės yra labai retos. Oranžinė spalva labiausiai matoma didelių pašvaisčių, kurias sudaro ir raudona, ir žalia šviesa, centre – o tai pasitaiko labai retai, sakė K. Oksavikas.
Parengta pagal „Live Science“.
