Atrado naują aukso formavimosi būdą

Visi cheminiai elementai, išskyrus vandenilį, helį ir truputį ličio, susidaro žvaigždėse arba dėl jų kaltės. Sunkūs elementai – pavyzdžiui lantanidai ar platina ir auksas – daugiausiai atsiranda sprogstant neutroninėms žvaigždėms.

Sunkūs elementai, pavyzdžiui lantanidai ar platina ir auksas, daugiausiai atsiranda sprogstant neutroninėms žvaigždėms.<br>123rf iliustr.
Sunkūs elementai, pavyzdžiui lantanidai ar platina ir auksas, daugiausiai atsiranda sprogstant neutroninėms žvaigždėms.<br>123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 2, 2023, 7:55 AM, atnaujinta Dec 2, 2023, 7:56 AM

Pagrindinis būdas joms sprogti – dviejų neutroninių žvaigždžių susijungimas, kurio produktas yra pernelyg masyvus, kad galėtų išsilaikyti tokios pat būsenos ir kolapsuoja į juodąją skylę.

Susijungimas sukelia trumpą (poros sekundžių ar trumpesnį) gama spindulių žybsnį, o jo metu ypatingai energingi neutronai jungiasi prie įvairių elementų branduolių ir leidžia susiformuoti masyvesniems.

2017 metais įvykęs susijungimas buvo stebėtas tiek elektromagnetinių, tiek gravitacinių bangų detektoriais ir suteikė labai daug žinių apie vykstančius procesus. Viena iš šių žinių – panašu, kad susidarančių elementų nėra tiek daug, kiek manyta, ir vien šio proceso paaiškinti sunkių elementų kilmei nepakanka.

Dabar mokslininkai pasiūlė alternatyvų kelią šiems elementams atsirasti. Jis taip pat remiasi neutroninių žvaigždžių tarpusavio sąveika – tačiau ne susijungimu, o potvyniniais medžiagos nutempimais.

Dvinarės neutroninės žvaigždės narės, sukdamosi viena aplink kitą, gali nutempti dalį kompanionės medžiagos savęs link. Šiame procese laimi masyvesnė žvaigždė – taigi, mažesnioji iš poros ima prarasti masę.

Jei procesas vyksta greitai, mažoji žvaigždė gali visai suirti ir prisijungti prie didesniosios. Tačiau jei procesas pakankamai lėtas, medžiagos netekusi mažoji neutroninė žvaigždė ima pūstis ir galiausiai gali sprogti.

Apie sprogimo galimybę žinoma jau seniai, bet naujojo tyrimo autoriai apjungė sprogimo modelį su termobranduolinių reakcijų modeliu ir kaip niekad detaliai suskaičiavo proceso eigą. Taip jie nustatė, kad tokio žvaigždės liekanos sprogimo metu irgi susidaro daug sunkių cheminių elementų.

Praktikoje turbūt svarbiausi iš šių elementų mums yra auksas, platina ir neodimis. Apibendrinant, besiformuojančių elementų gausos santykiai gerai atitinka randamus Saulėje – taigi, gali būti, kad mūsų žvaigždė formavosi iš medžiagos, daugiausiai praturtintos būtent šiuo būdu.

Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „The Astrophysical Journal“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kuo lankytojus nustebins kasmetinė Vilniaus knygų mugė?