Ankstų penktadienio rytą Žemė pasitiko žiemos saulėgrįžą: ką reiškia ši data ir laikas?

2023 m. gruodžio 22 d., penktadienį, 5 val. 27 min. Lietuvos laiku Žemė patyrė saulėgrįžos momentą.

 Penktadienio rytą Žemė pasitiko žiemos saulėgrįža (asociatyvinė nuotr.)<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Penktadienio rytą Žemė pasitiko žiemos saulėgrįža (asociatyvinė nuotr.)<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Penktadienio rytą Žemė pasitiko žiemos saulėgrįža (asociatyvinė nuotr.)<br> V. Ščiavinsko nuotr.
 Penktadienio rytą Žemė pasitiko žiemos saulėgrįža (asociatyvinė nuotr.)<br> V. Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2023-12-21 16:02, atnaujinta 2023-12-22 09:34

Astronominiu požiūriu tai reiškia žiemos šiaurės pusrutulyje ir vasaros pietų pusrutulyje pradžią. Šiaurėje tai žymi trumpiausią dieną ir ilgiausią metų naktį, o pietuose – ilgiausią dieną ir trumpiausią metų naktį.

Ašis, apie kurią sukasi Žemė, yra pasvirusi 23,5 laipsnio, todėl per mūsų kasmetinę kelionę aplink Saulę skirtingos Žemės dalys Saulės šviesą gauna skirtingą laiką – tai tikriausiai nulėmė prieš milijardus metų įvykęs smūgis.

Šią savaitę per saulėgrįžą šiaurinis pusrutulis yra toliau nuo Saulės, todėl Saulė yra žemiausiai danguje – o pietų pusrutulyje Saulė yra virš Ožiaragio atogrąžos, todėl Saulė pilnai apšviečia šį pusrutulį ir ilgiau išlieka danguje.

Lemiamas momentas

Saulėgrįža žymi esminį Žemės judėjimo momentą. Šią dieną mums matomas Saulės kelias tarsi sustoja ir pakeičia kryptį – nuo šio reiškinio ir kilo saulėgrįžos terminas. Pats žodis yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „solstitium“, reiškiančio „Saulė stovi vietoje“. Šis įsivaizduojamas sustojimas įvyksta, kai Saulė pasiekia piečiausią tašką žvaigždžių fone.

Tačiau priešingai populiariam įsitikinimui, saulėgrįža netrunka visą dieną, o yra konkretus momentas laike – ir šio penktadienio atveju jis buvo lygiai 5 val. 27 minutę Lietuvos laiku.

Nuo tada dienos šiauriniame pusrutulyje ilgės, kol per kovo lygiadienį pasieks beveik lygų 12 valandų dienos šviesos ir 12 valandų tamsos balansą (tačiau dėl atmosferinių iškraipymų dienos ir nakties trukmė faktiškai nebus visiškai lygios).

Lygiadienio metu Žemės ašis būna pasisukusi šonu į Saulę.

O po birželio saulėgrįžos viskas vėl pasikeis – Saulė bus virš Vėžio atogrąžos, 23,5 laipsnio į šiaurę nuo pusiaujo. Šiaurės pusrutulyje prasidės astronominė vasara, o pietų pusrutulyje – astronominė žiema.

Saulėgrįžos poveikis

Žemės ašies pasvirimas ne tik daro įtaką temperatūrų skirtumams tarp metų laikų (būtent ašies pasvirimas, o ne atstumas iki Saulės. Nes šiuo metu Žemė yra kaip tik arčiau Saulės, nei vasarą), bet ir lemia tai, kad dienos ir nakties ilgumas keičiasi, ištisus metus.

Visus metus Saulė kyla ir leidžiasi skirtinguose horizonto taškuose, o saulėgrįžos žymi kraštutinius taškus. Pavyzdžiui, šiaurės pusrutulyje žiemos saulėgrįžos dieną saulė pakils pietryčiuose, o nusileis pietvakariuose.

Tai tolimiausi taškai, kuriuose per visus metus galima pamatyti saulėtekį ir saulėlydį. O palaukus šešis mėnesius iki vasaros saulėgrįžos birželio mėnesį, šiaurės pusrutulyje Saulė pakils šiaurės rytuose, o nusileis šiaurės vakaruose. Pusiaukelė yra, kaip nesunku atspėti, yra lygiadienis, kuris nutinka rugsėjį ir kovą.

O štai kitų (2024-ųjų) metų saulėgrįžų ir lygiadienių laikai (Lietuvos laiku):

  • Pavasario lygiadienis: kovo 20 d., 5 val. 4 min.
  • Vasaros saulėgrįža: birželio 20 d., 23 val. 50 min.
  • Rudens lygiadienis: rugsėjo 22 d., 15 val. 45 min.
  • Žiemos saulėgrįža: gruodžio 21 d., 11 val. 19 min.
Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.