Klaida koordinatėse atvedė prie netikėto kosminio atradimo

Mokslininkai, įvėlę klaidą savo teleskopo koordinatėse, atsitiktinai aptiko galbūt blyškiausią kada nors matytą galaktiką. Atrodo, kad neįprastas objektas sudarytas vien iš išsisklaidžiusių dujų ir jame nėra jokių matomų žvaigždžių.

 Galaktikoje J0613+52 esančių vandenilio dujų vaizdas, dailininko interpretacija.<br> NSF / GBO / P. Vosteen iliustr.
 Galaktikoje J0613+52 esančių vandenilio dujų vaizdas, dailininko interpretacija.<br> NSF / GBO / P. Vosteen iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 20, 2024, 9:04 AM

Naujoji galaktika, kurią mokslininkai pavadino J0613+52, pirmą kartą buvo aptikta, kai per klaidą koordinatėse Žaliojo kranto teleskopas (GBT) buvo nukreiptas netyčine kryptimi. Mokslininkai pastebėjo klaidą per įprastinį kalibravimą su Arecibo teleskopu Puerto Rike – tačiau komanda nustebo, kad atsitiktinio stebėjimo metu buvo pastebėtas izoliuotas ir neregistruotas objektas, vadinamas tamsiąja pirmykšte galaktika, teigiama sausio 8 d. Amerikos astronomijos draugijos metiniame susitikime pristatytame tyrime.

„Turime objektą, kurio evoliucijos istorijos netrikdo niekas kitas aplink jį. Tai objektas, kuriame žvaigždės susiformavo savaime, o ne dėl gravitacinės sąveikos su kitais objektais“, sako pagrindinė atradimo autorė ir astronomė iš Žaliojo kranto observatorijos (JAV) Karen O'Neil. Tai, kad galaktikoje visiškai nėra kaimynų, o dujos joje yra labai išsisklaidžiusios, reiškia, kad greičiausiai susiformavo palyginti nedaug žvaigždžių. Visos žvaigždės, kurios galėjo gimti, nėra matomos – todėl objektas yra tamsus ir jį ypač sunku aptikti dabartiniais prietaisais.

K. O'Neil apskaičiavo, kad J0613+52 yra maždaug už 260 mln. šviesmečių – taigi, ji yra gerokai už Paukščių Tako ribų ir patenka į vadinamąją Artimosios Visatos sritį. Tačiau, nepaisant to, kad šį tamsų objektą sunku stebėti ir išmatuoti, komanda jau padarė keletą palyginimų su mūsų gimtąja galaktika.

„Žinome bendrą neutralaus vandenilio kiekį – jis yra šiek tiek mažesnis, nei Paukščių Take, – sako astronome. – Bendra galaktikos masė taip pat panaši į bendrą Paukščių Tako masę. Tačiau iš ko ta masė sudaryta, dar nežinome.“

Tačiau mokslininkai vis dar neturi pakankamai duomenų, kad galėtų įvertinti galaktikos dydį, struktūrą ar kilmę. „Žaliojo kranto teleskopas yra fantastiškai jautrus prietaisas, tačiau jo skiriamoji geba yra gana maža, – aiškina K. O'Neil. – Galima įsivaizduoti, danguje turime milžiniškus pikselius. Mes žinome, kad objektas yra viename iš šių pikselių, todėl dabar turime gauti gilius optinius vaizdus [ir priartinti tą pikselį].“

Mokslininkė tikisi tai padaryti naudodamasi kitais Šiaurės pusrutulio teleskopais – pavyzdžiui, Labai Dideliu Masyvu (VLA) Naujojoje Meksikoje arba Didžiuoju binokuliniu teleskopu (LBT) Arizonoje. Daugiau prietaisų ir papildomi bangų ilgiai turėtų padėti komandai gauti gilesnius galaktikos vaizdus. „Jei mums pasiseks, mes iš tikrųjų pamatysime objektą, ir tada galėsime pradėti ieškoti ir matuoti kitas dujas – o tai parodys, ar teisingai nustatėme sistemos žvaigždžių amžių“, – sako K. O'Neil.

„Įtariu, kad šis objektas nėra unikalus, – teigia astronomė. – Jis padės mums suprasti žvaigždžių ir galaktikų formavimąsi apskritai“.

Parengta pagal „Live Science“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.