Asteroidą, pavadintą 2024 BXI, pirmasis aptiko asteroidų medžiotoju save vadinantis Krisztiánas Sárneczkis – Piszkéstető kalnų stoties, priklausančios Konkoly observatorijai Vengrijoje, astronomas. Jis identifikavo kosminę uolieną naudodamasis observatorijoje esančiu 60 cm Šmidto teleskopu. Netrukus po kosminės uolienos atradimo NASA pateikė išsamią prognozę, kur ir kada meteoras nukris.
„Dėmesio! Mažytis asteroidas netrukus 1 val. 32 min. nakties Vidurio Europos laiku suirs į vakarus nuo Berlyno, netoli Nennhauseno. Stebėtojai jį pamatys, jei bus giedra!“ NASA rašė socialiniame tinkle „X“ sausio 20 d. naktį.
Vokietijos šiaurėje esančiame Leipcigo mieste įrengta tiesioginio stebėjimo kamera užfiksavo itin ryškų meteorą, kuris pasirodė ir išnyko per kelias sekundes. Asteroidas, kurio plotis prieš susidūrimą siekė apie vieną metrą, greičiausiai pradėjo byrėti maždaug už 50 km į vakarus nuo Berlyno ir pakeliui „tikriausiai numetė keletą meteoritų ant žemės“, „CBS News“ sakė Vakarų universiteto Kanadoje meteorų fizikos mokslų daktaras Denisas Vida.
K. Sarneczkis pastaraisiais metais aptiko šimtus asteroidų ir buvo pirmasis, kuris aptiko asteroidą 2022 EB5 likus maždaug dviem valandoms iki jo įskriejimo į Žemės atmosferą. Jis pasinaudojo Konkoly observatorijos duomenimis.
Jo pastebėjimas neįtikėtinai neįprastas. Europos kosmoso agentūros duomenimis, 99 proc. netoli Žemės esančių asteroidų, kurių skersmuo mažesnis nei 30 metrų, dar nėra atrasti. Kuo mažesnis asteroidas, tuo arčiau Žemės jis turi būti, kad mokslininkai galėtų jį aptikti – todėl, pasak ekspertų, gali būti sunku iš anksto prognozuoti susidūrimus su Žeme.
Kai kuriais atvejais netoli Žemės esantys asteroidai gali pasislėpti Saulės spindesyje – kaip pavyzdžiui meteoras, kuris 2013 m. iš kylančios Saulės krypties praskriejo virš Čeliabinsko miesto Rusijoje. Šis netikėtas kosminis akmuo išdaužė langus, laikinai apakino pėsčiuosius, akimirksniu nudegino ultravioletiniais spinduliais ir sužeidė daugiau kaip 1600 žmonių.
Šiuo metu vyriausybinės kosmoso agentūros kuria naujas technologijas, skirtas skenuoti dangų ir ieškoti asteroidų prieš jiems susiduriant su Žeme – įskaitant NASA palydovą „NEO Surveyor“, kurį planuojama paleisti 2027 m., ir ESA palydovą „NEOMIR“, kurį tikimasi paleisti tik ketvirtajame dešimtmetyje. Tikimasi, kad nuo 2025 m. Nacionalinio mokslo fondo finansuojama Veros C. Rubin observatorija Čilėje sėkmingai kataloguos Saulės sistemą nuo žemės paviršiaus ir smarkiai padės asteroidų medžioklei.
„Prireikė 200 metų, kad atrastume visus iki šiol žinomus asteroidus, apie 1,2 mln. asteroidų“, – portalui „Astronomy“ sakė Veros C. Rubin observatorijos Saulės sistemos atradimų grupės vadovas ir Vašingtono universiteto DiRAC instituto direktorius Mario Jurić. – Per pirmuosius tris-šešis „Vera C. Rubin veikimo mėnesius šį skaičių padvigubinsime“.
Parengta pagal „Live Science“,
