Į Žemę skrieja beveik 30 metų orbitoje praleidęs palydovas

Beveik 30 metų erdvėje praleidęs Europos stebėjimų palydovas šiuo metu skrieja į Žemę ir jos paviršių pasiekti turėtų trečiadienį.

Beveik 30 metų erdvėje praleidęs Europos stebėjimų palydovas šiuo metu skrieja į Žemę ir jos paviršių pasiekti turėtų trečiadienį.<br>123rf iliustr.
Beveik 30 metų erdvėje praleidęs Europos stebėjimų palydovas šiuo metu skrieja į Žemę ir jos paviršių pasiekti turėtų trečiadienį.<br>123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jūras Barauskas

2024-02-21 15:11, atnaujinta 2024-02-21 15:13

Sugrįžęs į orbitą, palydovas „ERS-2“ subyrės į šipulius, o dauguma jų sudegs, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA).

ESA stebi palydovo kelionę – prognozuojama, kad ant žemės jis turėtų nukristi kažkur centrinės Afrikos rytinėje pakrantėje.

Palydovas buvo paleistas 1995 m. Dar prieš ketverius metus iki to į orbitą pakilo kitas tokio tipo palydovas – „ERS-1“. Tuomet jiedu buvo pažangiausi kada sukurti Žemės stebėjimo palydovai.

2011 m. ESA nutraukė palydovo „ERS-2“ eksploataciją ir pradėjo jo išėmimo iš orbitos procesą.

13 metų pagrinde dėl saulės aktyvumo orbitoje skilęs palydovas trečiadienį natūraliai sugrįš į Žemės atmosferą.

Kaip paaiškino Vorviko universiteto kosmoso srities stebėjimo centro mokslinių tyrimų bendradarbis Dr. Jamesas Blake‘as: „Žemės orbitoje šiuo metu sukasi tūkstančiai aktyvių ir nebeveikiančių palydovų, o „ERS-2“ šiuo metu yra paskutinis, kuriam vėl sugrįžus į Žemės atmosferą prasidės paskutinis jo kelionės etapas.

Toks likimas laukia nekontroliuojamų palydovų ir nuolaužų, kurie nebegali priešintis Žmogaus atmosferos traukos jėgai – tiesą sakant, operatoriai raginami paspartinti savo nebenaudojamų palydovų sugrįžimą, kad erdvėję būtų vietos naujoms misijoms.

Atmosferos traukai didelės įtakos turi Saulės aktyvumas – Saulės „oras“, lemiantis sąlygas artimojoje Žemės orbitoje, kurioje ir skrieja palydovai.

Šis procesas vis dar yra itin neprognozuojamas, todėl labai sunku numatyti, kurioje vietoje palydovas sugrįš į atmosferą.

Kitų erdvėje esančių palydovų – tokių, kaip „HEO“ vaizdai gali papildyti žemėje esančiais jutikliais atliekamų stebėjimų duomenis, siekiant susidaryti aiškesnį vaizdą, o šios technologijos pažangą stebėti yra itin džiugu.“

Bet kokios po sugrįžimo į atmosferą likusios palydovo dalys išsibarstys šimtų kilometrų ilgio ir dešimčių kilometrų pločio teritorijoje, tad su tuo susijusi rizika yra labai maža.

Į orbitą sugrįžtančio palydovo žmonės nevaldo, todėl neįmanoma tiksliai pasakyti, kada jis nukris, tačiau, jam artėjant prie Žemės, ESA galės tiksliau pasakyti, kaip tai įvyks.

Kol buvo eksploatuojamas, „ERS-2“ į Žemę atsiuntė gausybę informacijos, padėjusios geriau suprasti mūsų planetą ir klimato kaitą.

Jis rinko duomenis apie arktyje vis labiau nykstantį ledo sluoksnį, kintantį sausumos paviršių, kylantį jūros lygį, šylančius vandenynus ir atmosferoje esančias chemines medžiagas.

Be to, „ERS-2“ stebėdavo ir atokiose pasaulio vietovėse vykstančias stichines nelaimes, tokias, kaip smarkūs potvyniai ir žemės drebėjimai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.