Pilietinio mokslo galia: dvinarėje žvaigždžių sistemoje padėjo atrasti rekordinę egzoplanetą

Astronomų ir pilietinio mokslo atstovų komanda neįprastos žvaigždžių sistemos, kurioje yra dvi žvaigždės ir galbūt dar viena egzoplaneta, gyvybinėje zonoje atrado planetą.

Astronomų ir pilietinio mokslo atstovų komanda neįprastos žvaigždžių sistemos, kurioje yra dvi žvaigždės ir galbūt dar viena egzoplaneta, gyvybinėje zonoje atrado planetą (asociatyvinė iliustr.).<br> 123rf iliustr.
Astronomų ir pilietinio mokslo atstovų komanda neįprastos žvaigždžių sistemos, kurioje yra dvi žvaigždės ir galbūt dar viena egzoplaneta, gyvybinėje zonoje atrado planetą (asociatyvinė iliustr.).<br> 123rf iliustr.
 NASA tranzitinių egzoplanetų tyrimo palydovas TESS.<br> Wikimedia commons
 NASA tranzitinių egzoplanetų tyrimo palydovas TESS.<br> Wikimedia commons
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 7, 2024, 11:07 AM, atnaujinta May 7, 2024, 11:10 AM

Planetų medžiotojai į Neptūną panašią planetą aptiko dėl to, kad ji praskriejo priešais savo motininę žvaigždę ir laikinai pritemdė žvaigždės šviesą – nutiko identiškas reiškinys, kaip Saulės užtemimas Žemėje.

Manoma, kad ši naujai atrasta planeta yra neįprastai toli nuo savo motininės žvaigždės. Planeta aplink savo žvaigždę apskrieja per 272 dienas. Be to, ši žvaigždė šiuo metu yra ryškiausia žinoma žvaigždė, turinti planetą gyvybinėje zonoje (zonoje, kurioje gali egzistuoti skystas vanduo).

Vėlesni sistemos stebėjimai atskleidė dar daugiau ypatumų. Aplink žvaigždę taip pat skrieja nenustatyta antroji planeta, kurios orbitos periodas yra 34 dienos – o įdomiausia, kad aplink ją (žvaigždę) skrieja dar viena žvaigždė.

Ši unikali sistema yra vertingas duomenų šaltinis mokslininkams, siekiantiems suprasti, kaip kelių žvaigždžių sistemose susiformuoja planetos – ir kaip jos išlieka stabiliose orbitose.

„Planetų paieškos kelių žvaigždžių sistemose yra labai svarbios norint suprasti, kaip iš tos pačios medžiagos susidaro skirtingos planetos“, – sako pagrindinė tyrimo autorė ir Niujorke esančio Flatiron instituto Skaičiavimo astrofizikos centro mokslininkė Nora Esiner.

Žvaigždžių ir planetų sistemos susidaro iš dujų ir dulkių debesų. Kai žvaigždė susiformuoja šalia kitos žvaigždės, pora gali sudaryti dvinarę sistemą. „Labai įdomu, kad mes tai atradome, – sako N. Eisner, kuri yra ir projekto „Planet Hunters TESS“ , kuris naujų planetų ieško būtent minėtu tranzitiniu būdu, tyrėja. – Nes apskaičiuota, kad planetos dvinarėse žvaigždžių sistemose susidaro perpus rečiau nei pavienėse žvaigždžių sistemose“.

Naujai atrasta planeta oficialiai pavadinta TOI 4633 c, tačiau jai suteikta Persivalio pravardė.

Pirmieji ją identifikavo pilietinio mokslo atstovai – astronomai entuziastai, kurie atidžiai išnagrinėjo NASA tranzitinių egzoplanetų tyrimo palydovo TESS (angl. Transiting Exoplanet Survey Satellite) surinktus duomenis.

Projektas „Planet Hunters TESS“ leidžia visiems, turintiems prie interneto prijungtą kompiuterį, ieškoti neatrastų planetų TESS sukauptuose duomenyse.

„Kiekvieną kartą, kai pastebiu galimą tranzitą, mano širdis imi plakti greičiau, o jaudulys nepaprastai išauga“, – sako Danijos pilietinio mokslo atstovas Simonas Bentsenas, kuris nuo 2018 m. savanoriauja „Planet Hunter TESS“. – Labai džiaugiamės prisidėję prie naujos sistemos atradimo. Tikimės, kad naujoji planeta prisidės prie mūsų supratimo apie planetų formavimąsi ir atsakys į kitus įdomius klausimus apie planetas.“

Pilietinio mokslo entuziastai padeda astronomams tvarkyti didžiulius duomenų rinkinius, kurie yra per dideli, kad mokslininkai galėtų juos analizuoti vieni. Iki šiol šiame projekte dalyvavo daugiau kaip 43 000 savanorių iš 90 šalių, kurie padėjo sukataloguoti apie 25 mln. objektų.

Pilietinio mokslo atstovai yra ypač naudingi ieškant didelių orbitinių egzoplanetų, kurias sunku identifikuoti kompiuteriais. „Žmogaus smegenys turi išties nuostabų gebėjimą atpažinti modelius ir filtruoti triukšmą, – sako N. Eisner. – Mūsų algoritmai sunkiai atpažįsta šias ilgesnio periodo planetas, tačiau pilietinio mokslo atstovai tai gali.“

Kai 15 pilietinio mokslo atstovų identifikavo galimą planetą, N. Eisner ir jos komanda nusprendė į ją pažvelgti atidžiau.

Stebint žvaigždės radialinį greitį ir ieškant mažų žvaigždės judėjimo svyravimų, kurie atskleidžia netoliese esančios žvaigždės kompanjonės gravitaciją, paaiškėjo, kad šalia žvaigždės gali būti ir antra planeta.

Papildomi vaizdai ir archyviniai duomenys parodė, kad tai, ką mokslininkai iš pradžių laikė viena žvaigžde, iš tikrųjų buvo dvi. Dvi skriejančios žvaigždės yra taip arti viena kitos, kad iš jokio stebėjimo taško Žemėje jų atskirti neįmanoma – tačiau per pastaruosius 119 metų surinkti archyviniai žvaigždės stebėjimai parodė, kad ši sistema iš tikrųjų yra dvinarė pora. O šios naujai atrastos egzoplanetos orbita yra antra ilgiausia iš visų planetų, aptiktų naudojant TESS duomenis – ir viena iš penkių, kurių orbitos periodas yra ilgesnis nei 100 dienų.

„Ši planeta yra nepaprasta daugeliu atžvilgių, – sako N. Eisner. – Ji ypatinga dėl savo orbitos, dėl to, kad yra gyvybinėje zonoje, dėl to, kad skrieja aplink ryškią žvaigždę.“ Tačiau nors mokslininkai mano, kad planeta yra gyvybinėje zonoje, ji vargu ar tinkama gyvybei – ar bent jau tokiai, kokią esame įpratę įsivaizduoti mes. TOI 4633 c neturi kieto paviršiaus, o jos atmosferoje tikriausiai yra vandens garų, vandenilio ir metano.

Tačiau ankstesni tyrimai parodė, kad ilgaperiodės planetos dažniausiai turi mėnulių, kurie gali suteikti kietą paviršių gyvybės atsiradimui. „Jei ši planeta turėtų mėnulį, jos paviršius tikriausiai būtų kietas, o tai būtų puiki vieta vandeniui“, – teigia N. Eisner.

Mokslininkai norėtų daugiau sužinoti apie šią sistemą – tačiau praeis mažiausiai 30 metų, kol abi žvaigždės bus pakankamai toli viena nuo kitos, kad būtų galima nustatyti tikslią sistemos sudėtį.

Nustatymas, ar planetos skrieja aplink tą pačią žvaigždę, ar aplink skirtingas žvaigždes, galėtų padėti suprasti, kiek ilgai tokios žvaigždžių sistemos gali išlikti stabilios. Tai taip pat padėtų mokslininkams geriau prognozuoti naujų egzoplanetų atradimą.

Iš tikrųjų beveik pusė visų į Saulę panašių žvaigždžių egzistuoja daugiažvaigždėse sistemose.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Astrophysical Journal“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.