Netikėta: „Pragaro planeta“ turi atmosferą

Ar „pragaro planeta“ gali turėti atmosferą? Gegužės 8 d. žurnale „Nature“ paskelbtame naujame straipsnyje mokslininkai, naudojantys Jameso Webbo kosminį teleskopą (JWST), galbūt pagaliau įminė šią dešimtmečius besitęsiančią egzoplanetinę paslaptį ir taip aptiko geriausius atmosferos aplink uolėtą pasaulį už mūsų Saulės sistemos ribų įrodymus.

 55 Cancri e, švelniai tariant, yra labai ugningas pasaulis.<br> ESA / Hubble, M. Kornmesser iliustr.
 55 Cancri e, švelniai tariant, yra labai ugningas pasaulis.<br> ESA / Hubble, M. Kornmesser iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 13, 2024, 10:11 AM

55 Cancri e, švelniai tariant, yra labai ugningas pasaulis. Ši egzoplaneta, klasifikuojama kaip uolinė „superžemė“, yra dvigubai didesnio skersmens nei Žemė, o aplink savo žvaigždę skrieja vos už 4 proc. atstumo, koks yra tarp Merkurijaus ir Saulės. 55 Cancri e paviršių tikriausiai dengia išsilydžiusios magmos jūra, o aplinkos temperatūra pakankamai karšta, kad išlydytų geležį.

Nuo tada, kai 2004 m. buvo ši planeta, mokslininkus domina įvairūs jos egzistavimo aspektai: orbitinis periodas, tankis, o labiausiai – atmosfera. Iš pradžių tyrėjai nebuvo tikri, ar ši egzoplaneta išvis gali turėti atmosferą: kai kurie manė, kad ji tiesiog per karšta ir per arti savo žvaigždės. Tačiau nauji JWST duomenys rodo, kad 55 Cancri e iš tiesų yra padengta dujų sluoksniu – nors ir neįprastu.

Pirmoji užuomina, kad ši itin karšta superžemė turi atmosferą, buvo gauta atlikus neįprastą temperatūros matavimą. Naudodami JWST vidutinės infraraudonosios spinduliuotės prietaisą (MIRI), tyrėjai išmatavo 55 Cancri e dieninės pusės šiluminį spinduliavimą. Jei planeta neturėtų atmosferos, jos dieninė temperatūra turėtų pakilti iki maždaug 2200 laipsnių Celsijaus. Tačiau MIRI nustatė ne tai.

„Vietoj to MIRI duomenys parodė santykinai žemą temperatūrą – apie 1500 °C“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius, NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos astronomas Renyu Hu. Šie duomenys rodo, kad kažkas – greičiausiai atmosferos srovė – pernešinėja šilumą iš dieninės į naktinę planetos pusę.

Toliau R. Hu komanda panaudojo artimojo infraraudonojo spektro kameros (NIRCam) instrumentą – kad nustatytų, kokių elementų gali būti šioje įtariamoje atmosferoje. Jie rado įrodymų, kad aplink planetos išlydytų uolienų paviršių sukasi anglies dioksido arba anglies monoksido dujos.

Tačiau mokslininkai įtaria, kad šio dujinio sluoksnio nebuvo nuo pat planetos susiformavimo – tokią atmosferą greitai ir smarkiai suardytų saulės vėjai iš netoli esančios žvaigždės. Jie mano, kad anglimi turtinga „antrinė atmosfera“ greičiau išsiveržė iš planetos vidaus. Tai leistų atmosferai nuolat atsinaujinti, net ir tada, kai dujos išsisklaido.

Tyrimo bendraautorė, Naujosios Meksikos universiteto egzoplanetų tyrėja Diana Dragomir, kuri daugiau nei 10 metų tyrinėja 55 Cancri e, ypač sužavėta gautais rezultatais. „Buvo labai apmaudu, kad nė vienas iš mūsų gautų stebėjimų tvirtai neišsprendė šių paslapčių, – sako ji. – Džiaugiuosi, kad pagaliau sulaukėme atsakymų!“

Parengta pagal „Live Science“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.