Astronomai nuolat stebi tūkstančius asteroidų, kurie juda mūsų Saulės sistemoje. Ši informacija kaupiama Mažesniųjų planetų centre, įsikūrusiame Smithsono astrofizikos observatorijoje Masačiusetse – ir pagal ją kosmoso agentūros gali apskaičiuoti asteroidų trajektorijas bei galimus susidūrimus su Žeme.
Tačiau šis procesas yra chaotiškas. Kadangi nė vienas stebėjimas nėra tobulas, duomenys turi paklaidų ir neapibrėžtumų, dėl kurių gali skirtis prognozuojamos orbitos. Europos kosmoso agentūros atstovas Juanas Cano pasakoja, kad pagal tai, kokia dalis šių orbitų susikerta su Žeme, apskaičiuojama susidūrimo tikimybė – panašiai kaip meteorologai, norėdami įvertinti lietaus tikimybę, naudoja daugybę orų prognozių.
Turint daugiau duomenų, šis „neapibrėžtumo debesis“ mažėja ir astronomai gali tiksliau pasakyti, ar asteroidas trenksis. Pavyzdžiui, tikimybė, kad 2024 YR4 trenksis į Žemę, nuo gruodžio 27 d., kai jis buvo pastebėtas pirmą kartą, buvo padidinta nuo 1 iš 83 iki 1 iš 67, paskui iki 1 iš 53, o dabar iki 1 iš 43. Tikėtina, kad atlikus daugiau stebėjimų šis skaičius vėl pasikeis.
Jei asteroidas susidurs su Žeme, šis skaičius pamažu priartės prie 100 proc., tačiau scenarijus, kai asteroidas vos prasilenks su Žeme, taip pat atrodys panašiai – kol astronomai gaus pakankamai duomenų apie asteroido trajektoriją, kad galėtų ją pavadinti artima. „Šis neapibrėžtumas mažės, susidūrimo tikimybė didės iki to momento, kai Žemė iškris iš šios neapibrėžtumo srities“, – sako J. Cano.
Be susidūrimo rizikos, 2024 YR4 kelia ypatingą susirūpinimą ir dėl to, kad jo numatomas skersmuo yra 40–70 metrų, t. y. didesnis nei vadinamojo Čeliabinsko meteorito, kuris 2013 m. sprogo Rusijoje ir sužeidė žmones bei apgadino pastatus. Apskaičiuota, kad tos kosminės uolos skersmuo buvo beveik 20 metrų.
Asteroidų pavojingumas – sujungus smūgio riziką ir dydį – vertinamas dešimtbalėje Torino skalėje. Šiuo metu 2024 YR4 yra įvertintas 3 balais – t. y. pakankamai aukštai, kad kelios tarptautinės institucijos imtųsi tolesnių veiksmų. Su Jungtinėmis Tautomis susijęs Tarptautinis asteroidų perspėjimo tinklas , koordinuojantis teleskopų darbą visame pasaulyje, atidžiau ištirs asteroidą, o JT patvirtinta Kosminių misijų planavimo patariamoji grupė (SMPAG) pradės svarstyti, ar rengti asteroido nukreipimo misiją, panašią į NASA dvigubo asteroido nukreipimo bandymą, kuris 2022 m. sėkmingai išmušė iš kurso 160 metrų pločio mėnuleigį Dimorfą.
Tokie planai turėtų būti pradėti įgyvendinti labai greitai. Balandį 2024 YR4 praskries už daugumos Žemės teleskopų matomumo ribų ir iki 2028 m. nebus pakankamai ryškus, kad jį vėl būtų galima pamatyti – o po to vėl išnyks iki pat galimo susidūrimo 2032 m. Tai reiškia, kad tokios grupės kaip SMPAG turi priimti sprendimą, pagrįstą turimais įrodymais, per porą mėnesių – atsižvelgiant į tai, kiek laiko reikia misijai suplanuoti.
Tačiau net ir šis terminas būtų sudėtingas, sako J. Cano. „Aštuoneri metai būtų labai, labai trumpas laikas. Paprastai mums reikia nuo trejų iki penkerių metų, kad sukonstruotume ir pagamintume erdvėlaivį, kad galėtume atlikti šį darbą, o tada mums taip pat reikėtų nuo pusės iki vienerių metų, kad nuskristume iki objekto.“
Dar vienas keblumas yra tas, kad SMPAG taisyklės reiškia, jog ji gali rekomenduoti nukreipimo misiją tik tuo atveju, jei asteroidas yra didesnis nei 50 metrų – tačiau dabartinis 2024 YR4 neapibrėžtumo intervalas yra ties šia riba, sako J. Cano. Tad belieka tik laukti daugiau duomenų, rašo „New Scientist“.