Vasario 7 d. NASA mokslininkai pranešė padidinę tikimybę, kad 2032 m. gruodžio 22 d. asteroidas 2024 YR4 susidurs su Žeme, beveik dvigubai – nuo 1,2 proc.iki 2,3 proc.
Potencialiai pavojingo asteroido skersmuo 55 metrų ir jis skrieja beveik 48 000 km per valandą greičiu.
Nors 2024 YR4 yra per mažas, kad sunaikintų žmoniją, jis vis tiek galėtų sunaikinti didelį miestą – nes susidūrimo metu išskirtų apie 8 megatonas energijos, t.y. daugiau nei 500 kartų daugiau nei atominės bombos, sunaikinusios Hirosimą (Japonija), energija.
O kas būtų, jei jis trenktųsi į Mėnulį?
Arizonos universiteto (JAV) projekto „Catalina Sky Survey“ (CSS) operacijų inžinierius Davidas Rankinas „Bluesky“ svetainėje paskelbtame pranešime atskleidė, kad asteroidas taip pat turi 0,3 proc. tikimybę pataikyti į mūsų gamtinį palydovą.
Šio susidūrimo padariniai greičiausiai būtų matomi iš mūsų planetos – nors mes patys veikiausiai liktume nenukentėję.
„Yra tikimybė, kad tai išstumtų šiek tiek medžiagos, kuri galėtų atsitrenkti į Žemę, tačiau labai abejoju, ar tai sukeltų kokią nors didelę grėsmę“, – sakė D. Rankinas.
Remiantis dabartiniais skaičiavimais, susidūrimas su Mėnuliu galėtų išlaisvinti daugiau energijos nei 340 Hirošimos bombų. „Tikėtina, kad tai būtų labai gerai matoma iš Žemės“, – sakė jis.
Tačiau Londono imperatoriškojo koledžo planetų mokslo profesorius Garethas Collinsas sakė, kad „Žemėje būtume gana saugūs“. Jis pridūrė, kad bet kokia susidūrimo metu išmesta medžiaga greičiausiai sudegtų Žemės atmosferoje.
Per savo istoriją Mėnulis patyrė daugybę asteroidų smūgių, apie tai byloja krateriais nusėtas jo paviršius. Jei į Mėnulį pataikytų ir 2024 YR4, jame liktų iki 2 kilometrų skersmens krateris – tai tik maža duobutė, palyginti su didžiausiu Mėnulio krateriu – Pietų ašigalio-Eitkeno baseinu, kurio skersmuo siekia daugiau nei 2400 km.
Tarptautinei mokslininkų grupei buvo leista skubiai pasinaudoti Jameso Webbo kosminiu teleskopu (JWST) – kad būtų galima daugiau sužinoti apie kosminės uolienos dydį ir trajektoriją, prieš jai pasitraukiant iš Žemės matomumo zonos artimiausiems keleriems metams.
Iki šiol astronomai 2024 YR4 stebėjo tik antžeminiais teleskopais, o jo dydį įvertino matuodami nuo asteroido atsispindinčios šviesos kiekį. Tačiau tokie skaičiavimai yra gana netikslūs. Tuo tarpu JWST išmatuos paties asteroido skleidžiamą šilumą, o tai leis susidaryti daug aiškesnį vaizdą apie asteroido dydį ir paviršiaus sudėtį.
„Kol kas vis dar yra 97,9 proc. tikimybė, kad kosminis kūnas Žemės atžvilgiu praskries pro šalį, – sakė D. Rankinas. – Kai tikimybė padvigubėjo nuo 1 proc. iki 2 proc., tai sukėlė daug triukšmo. Tačiau tai ne tas pats, kas nuo 40 proc. pakilti iki 80 proc. Dėl šio asteroido nėra ko nuogąstauti.“
Parengta pagal „Live Science“.