Siekdami taupyti energiją tolesniems tarpžvaigždiniams tyrimams, vasario 25 d. NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos (JPL) inžinieriai išjungė „Voyager 1“ eksperimentams skirtą kosminių spindulių posistemę. Kovo 24 d. jie išjungs „Voyager 2“ esantį mažo krūvio dalelių tyrinėjimo prietaisą.
1977 m. paleisti „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, turintys tą patį dešimties prietaisų rinkinį, tarpžvaigždinę erdvę pasiekė atitinkamai 2012 m. ir 2018 m. Nenuostabu, kad „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ veikia su mažėjančiomis energijos atsargomis. Juk abu kosminiai aparatai įveikė 46,7 mlrd. kilometrų ir tapo toliausiai nuo Žemės nuskriejusiais žmonių sukurtais objektais.
„Nuo pat paleidimo „Voyager“ yra giliojo kosmoso „žvaigždės“, ir mes norime, kad taip būtų kuo ilgiau, – sako NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos „Voyager“ projekto vadovė Suzanne Dodd. – Tačiau elektros energija senka. Jei dabar neišjungsime po vieną kiekvieno „Voyager“ prietaisų, jiems tikriausiai liks tik keli mėnesiai!“
Veikimas už Saulės sistemos ribų
Abiejuose „Voyager“ erdvėlaiviuose įrengta elektros energijos sistema, pagrįsta elektros gamyba iš šilumos, kurią išskiria radioaktyvaus plutonio izotopo skilimas.
Dėl šios radioizotopinės energijos sistemos „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ kasmet praranda apie 4 vatus energijos. Devintajame dešimtmetyje buvo išjungti keli abiejuose erdvėlaiviuose esantys prietaisai. Taip atsitiko todėl, kad abu „Voyager“ aparatai baigė tirti Saulės sistemos didžiąsias planetas, o tai padidino abiejų zondų ilgaamžiškumą.
Siekdami taupyti šią energiją, NASA operatoriai 2024 m. spalį nutraukė „Voyager 2“ mokslinį plazmos eksperimentą. Eksperimento tikslas buvo matuoti, kiek plazmos teka pro jį ir kokia kryptimi. Metus prieš išjungimą „Voyager 2“ prietaisas rinko ribotus duomenis dėl „Voyager 2“ orientacijos plazmos srauto už Saulės sistemos ribų atžvilgiu.
„Voyager 1“ plazmos registravimo prietaisas 1980 m. nustojo tiksliai veikti – ir 2007 m. siekiant išsaugoti energiją buvo išjungtas.
Visai neseniai, vasario pabaigoje, NASA išjungė „Voyager 1“ kosminių spindulių posistemę. Trijų teleskopų, skirtų kosminiams spinduliams tirti, rinkinio duomenys buvo neatsiejami nuo „Voyager“ mokslininkų grupės išvados, kad „Voyager 1“ išėjo iš heliosferos – Saulės „įtakos sferos“ Saulės sistemos pakraštyje.
Kovo pabaigoje bus išjungtas „Voyager 2“ mažos energijos dalelių tyrinėjimo prietaisas, kurio paskirtis – matuoti įvairius jonus, elektronus ir kosminius spindulius, sklindančius iš Saulės sistemos ir mūsų galaktikos.
„Voyager“ kosminiai aparatai gerokai viršijo savo pradinę misiją – tirti išorines planetas, – pasakoja „Voyager“ programos mokslininkas Patrickas Koehnas. – Kiekvienas nuo to laiko surinktas papildomas duomenų gabalėlis yra ne tik vertinga mokslo premija heliofizikai, bet ir pavyzdinės inžinerijos, kuri buvo panaudota kuriant „Voyager“ – pradedant beveik prieš 50 metų ir tęsiant iki šiol – įrodymas.“
Tai, kad „Voyager“ erdvėlaiviai yra vieninteliai du žmonių sukurti objektai, pasiekę tarpžvaigždinę erdvę, reiškia, kad jų surinkti duomenys yra unikalūs. Todėl visi sprendimai išjungti „Voyager 1“ arba „Voyager 2“ prietaisus priimami nelengvai. Šių dviejų prietaisų išjungimas turėtų suteikti abiem kosminiams laivams dar metus tyrinėjimų – kol reikės išjungti daugiau prietaisų.
Abu erdvėlaiviai turi dar tris veikiančius prietaisus, o 2026 m. jų skaičius sumažės iki dviejų. Tikimasi, kad „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ ketvirtajame dešimtmetyje turės po vieną veikiantį prietaisą. Tačiau gali atsirasti nenumatytų aplinkybių, kurios gali pakeisti šiuos planus.
„Kiekvieną minutę kiekvieną dieną „Voyager“ tyrinėja regioną, į kurį dar nebuvo patekęs nė vienas erdvėlaivis“, – teigia „Voyager“ projekto mokslininkė iš JPL Linda Spilker. – Tai taip pat reiškia, kad kiekviena diena gali būti paskutinė. Tačiau ta diena taip pat gali atnešti dar vieną tarpžvaigždinį atradimą Todėl mes stengiamės padaryti viską, ką galime, kad „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ kuo ilgiau tęstų savo žygį.“
Parengta pagal Space.com.