JAV kariuomenė svarsto būdus, kaip kosmose sukurti dideles struktūras – nuo teleskopų antenų iki kosminių liftų trosų. Augindami šiuos objektus mikrogravitacijos sąlygomis, naudodami biologinius organizmus, jie tikisi išvengti brangaus ir sudėtingo komponentų paleidimo iš Žemės proceso.
„Dar turime realizuoti biologijos potencialą kosminei produkcijai ir gamybai“, – sako JAV gynybos pažangiųjų mokslinių tyrimų projektų agentūros (DARPA) programos vadovas Michaelas Nayakas.
Pasak jo, biologijos ir mechanikos inžinerijos derinys galėtų padėti atrasti naujų būdų „gaminti neregėto dydžio gaminius kosmose“, tačiau pripažįsta, kad „visas reikalas slypi detalėse“.
DARPA numato auginti bent pusės kilometro ilgio „biomechanines struktūras“ – pavyzdžiui, naujus komercinės kosminės stoties modulius arba ilgus kosminių liftų, jungiančių Žemės paviršių ir orbitą, trosus. Tarp kitų galimų variantų – didžiuliai tinklai orbitinėms šiukšlėms surinkti ar net „kilometro dydžio“ radioteleskopų antenos, teigiama vasario 25 dienos pranešime, paskelbtame JAV vyriausybės interneto svetainėje, skirtoje federalinėms sutartims.
Kad šios biologinės struktūros būtų naudingos, jos turi gebėti augti norima kryptimi ir integruotis su elektronika bei kitomis struktūrinėmis medžiagomis.
„Sukurti visiškai „išaugintas“ didelio masto struktūras yra už šiandieninių technologijų galimybių ribų, – sako Erika DeBenedictis iš Franciso Cricko instituto – biomedicinos tyrimų centro Jungtinėje Karalystėje. – Būtent šiuo aspektu ši programa turi potencialo išjudinti ir sukurti naują technologiją.“
Kryptingas didelio masto augimas iki šiol buvo pastebėtas tik daugialąsčiuose organizmuose, pavyzdžiui, medžiuose, sako Nilsas Avereschas iš Floridos universiteto (JAV). Kai kurie tyrėjai bandė sukurti inžinerines gyvas medžiagas iš vienaląsčių organizmų – pavyzdžiui, mikrobų – tačiau jiems dar nepavyko tiksliai kontroliuoti galutinių formų.
„Dirbtinai tai kontroliuoti – ypač be gravitacijos, kuria daugelis gyvybės formų pasikliauja nustatydamos kryptį, – vis dar sudėtinga, – teigia N. Avereschas. – Net jei augimo kryptingumą būtų galima kontroliuoti ir mikrogravitacijoje, kosminė aplinka nesuderinama su biologine veikla.“
Be to, anot N. Averescho, tikriausiai reikėtų į kosmosą paleisti „didelius kiekius“ medžiagų, kad būtų galima maitinti augančias biologines struktūras – o tai gali nusverti šio metodo naudą, rašo „New Scientist“.