J. Schneideris galimas datas nustatė derindamas ankstesnių sprogimų datas ir dvinarės sistemos orbitines efemerides. Nors astronomas savo straipsnyje pripažįsta, kad niekas negali tiksliai nuspėti sprogimo, jis bando prognozuoti įvykio datas savaitės ar dviejų tikslumu. Ar jo prognozės pasitvirtins? Vienintelis būdas įsitikinti – išeiti į lauką ir stebėti Šiaurės Vainiko žvaigždyną, kad pamatytume, ar pasirodys „nauja“ žvaigždė!
Laukimas, kol taps nova
Ar kada nors girdėjote apie Liepsnojančią žvaigždę (angl. Blazing star)? Tai žvaigždė Šiaurės Vainiko žvaigždyne, kuri praėjusiais metais turėjo tapti nova. Na, bet mes vis dar laukiame. Tačiau kai ji pagaliau sprogs, tai bus kartą gyvenime pasitaikantis reginys mūsų naktiniame danguje.
Nekantriai laukiama Liepsnojančios žvaigždės nova yra tikra galimybė naktinio dangaus stebėtojams išvysti „naują žvaigždę“ danguje – tačiau tik kelioms dienoms, kol ji vėl išnyks.
Žvaigždžių sprogimų prognozavimas nėra tikslus mokslas. T Coronae Borealis patyrė du astronomų užfiksuotus sprogimus, tai nutiko 1866 m. gegužės 12 d. ir 1946 m. vasario 9 d. Šiuos sprogimus skyrė 80 metų, todėl mokslininkai mano, kad dar po 80 metų žvaigždė vėl išsiverš. Bet 80 metų nuo 1946 m. bus 2026 m., tad kyla klausimas: kodėl astronomai mano, kad išsiveržimas įvyks 2024 m.?
Na, žvaigždė prieš paskutinį išsiveržimą 1946 m. tai pašviesėdavo, tai pritemdavo. Ir dabar ji taip pat ryškėja ir blanksta, todėl kai kurie mano, kad novos sprogimas įvyks greičiau nei vėliau. Tačiau panašu, kad vis dėlto labiau tikėtina, jog vėliau. Tad belieka laukti.
Kodėl ji taps nova?
Liepsnojanti žvaigždė yra ne viena, o dvi žvaigždės. Tai dvinarė sistema su baltąja nykštuke ir raudonąja milžine. Baltosios nykštukės yra žvaigždžių liekanos – į Saulę panašios žvaigždės, kuri pasibaigus pagrindinei gyvavimo sekai atsikrato išorinių sluoksnių ir lieka neapsaugotas branduolys. Tai itin tanki žvaigždė, kurios masė prilygsta mūsų Saulės masei – bet ji pati yra tik Žemės dydžio.
Baltoji nykštukė T Coronae Borealis savo paviršiuje kaupia medžiagą, išsiurbtą iš raudonosios milžinės žvaigždės. Periodiškai, maždaug kas 80 metų, ji „nebegali ištverti“ – ir sprogsta.
Kur ieškoti Liepsnojančios žvaigždės
Šiaurės Vainiko žvaigždynas sugrįžo po mėnesį trukusio slapstymosi žemiau horizonto. Dabar jis sukasi aplink Šiaurinę ir šiuo metų laiku lengvai randamas, nes atrodo panašus į priešingai pasuktą C raidę. Jis yra tarp ryškios Arktūro žvaigždės ir keturkampio formos keturių žvaigždžių Heraklio žvaigždyno.
Prieš aušrą žvelkite į rytus į virš horizonto kylančias žvaigždes. Suraskite ryškią oranžinę žvaigždę Arktūrą. Tuomet kairėje apačioje Arktūro pamatysite atvirkštinės C formos Šiaurės Vainiką – nebent šią formą iškreiptų „nauja“ žvaigždė!
Beje, visai nebloga idėja būtų šio žvaigždyno ir žvaigždės ieškoti per žiūronus.
Kokio ryškumo bus Liepsnojanti žvaigždė?
Tikrasis Liepsnojančios žvaigždės novos sprogimas greičiausiai bus ryškesnis už bet kokį kada matytą sprogimą. Tačiau žvaigždė yra toli. Kiek ryški ji bus mūsų danguje? Astronomai tikisi, kad ji pasieks ryškiausią Šiaurinio Vainiko žvaigždę – Vainiko brangakmenio Alfos ryškumą. Taigi, kelias dienas Šiaurinis Vainikas turės du brangakmenius!
T Coronae Borealis – Liepsnojanti žvaigždė – taip pat yra viena tolimiausių žvaigždžių, kokią tik kada nors pamatysite. Šiaurinio Vainiko Alfa yra maždaug už 75 šviesmečių, o Liepsnojanti žvaigždė – už beveik 3000 šviesmečių. Taigi, tai leidžia jums susidaryti įspūdį apie absoliutų šios milžiniškos žvaigždės sprogimo dydį (ryškumą). O kadangi šio sprogimo šviesa iki mūsų keliauja 3000 metų, santykinai novos sprogimas įvyko bronzos amžiuje.
Nepamirškite, kad nors žvaigždės atrodo greta viena kitos ir yra maždaug tokio paties ryškumo, Liepsnojanti žvaigždė yra 40 kartų toliau nei Šiaurės Vainiko Alfa. Be to, abi žvaigždes matome ne tuo pačiu metu. Vieną matome tokią, kokia ji buvo prieš 75 metus, o kitą – kokią matėme prieš 3000 metų.
Novos sprogimas pašviesins žvaigždę tūkstančius kartų, paprastai vos per kelias valandas – o paskui po kelių dienų vėl išnyksta. Kai tai baigsis, žvaigždė vėl taps įprastos išvaizdos.
Liepsnojanti žvaigždė paprastai nematoma paprasta akimi. Įprastą dieną ji yra maždaug 10 magnitudės, todėl yra tik 19-oji pagal ryškumą žvaigždyno žvaigždė. Tačiau, kai ji patiria milžinišką energijos proveržį, ji paryškėja.
Tad apibendrinant – mes vis dar laukiame, kada Liepsnojanti žvaigždė taptų taps nova! Ar tai įvyks kovo 27 d.? Netrukus sužinosime. O jei nieko nenutiks – ką gi, teks palaukti keletą mėnesių.
Parengta pagal „Earth Sky“.