Misija „Fram2“, kurią planuojama paleisti iš Kanaveralo kyšulio Floridoje ateinantį pirmadienį, jau dabar siekia įeiti į istoriją ir tapti pirmuoju žmogaus kosminiu skrydžiu virš Žemės poliarinių regionų. Tačiau keturių astronautų mėgėjų (ne profesionalų) komanda, kurioje yra ir australas Ericas Philipsas, taip pat sieks dar vieno naujo pasiekimo.
„Pirmą kartą kosmose bandysime užauginti grybus“, – sako dr. Flavia Fayet-Moore. Mitybos mokslininkė, vadovaujanti Australijos bendrovei „FoodiQ Global“, pateikė sėkmingą paraišką dalyvauti projekte būsimoje misijoje.
Pagal planą „SpaceX“ kapsulėje „Dragon“ bus patalpinta nedidelė dėžutė su substratu – medžiaga, naudojama grybams auginti, ir micelis – grybų „šaknų“ struktūra. Įpusėjus keturių dienų misijai, dėžutė bus patikrinta, ar šis pasėlis, skrendantis 450 km aukštyje virš Žemės, nevirto kreivabudėmis.
„Stebėsiu, kaip vaisiakūniai auga, fiksuosiu vystymosi greitį, užterštumo požymius ir įvairias kitas savybes, – pasakoja E. Phillipsas, kuris yra patyręs poliarinis tyrinėtojas. – Man, kaip tyrinėjimų šalininkui, tai yra jaudinanti galimybė praplėsti ribas ir prisidėti kuriant tvarius maisto sprendimus kosmose – niekada neįsivaizdavau, kad tai tyrinėsiu.“
Komandai grįžus į Žemę, kreivabudės bus išsiųstos į laboratoriją, kurioje bus įvertintas kosmoso poveikis jų augimui, biochemijai, genetikai ir maistinei vertei. „Misijos „MushVroom“ metu gauta informacija papildys ankstesnius eksperimentus, kuriuose daugiausia dėmesio buvo skiriama grybų medicininei ir materialinei naudai kosmose.
„Priežastis, dėl kurios mes tai tiriame, yra ta, kad iš tikrųjų sukurtume tvarų, maistingą ir skanų maistą tiriamosioms misijoms į Mėnulį ir Marsą“, – sako dr. F. Fayet-Moore.
Misijoje „Fram2“ taip pat bus atliekama apie 20 kitų eksperimentų, pavyzdžiui pirmieji žmonių peršvietimai rentgenu kosmose, raumenų ir skeleto masės palaikymo pratimų tyrimai, grįžus į Žemę – išlipimas iš „Dragon“ kapsulės be pagalbos, mobiliuoju magnetinio rezonanso aparatu bus vertinama, kaip skrydis į kosmosą veikia smegenų anatomiją, bus analizuojama, kaip mikrogravitacija ir radiacija veikia moterų reprodukcinius hormonus - ir kita.
Susiję straipsniai
Kosminis derlius
Ateityje kelionėms į kosmosą reikės augalų, kuriuos būtų galima auginti uždarose erdvėse, greitai nuimti derlių ir kurie astronautams teiktų maistinę ir kulinarinę naudą.
„Kosmose NASA teikia pirmenybę tik toms kultūroms, kurias galima tiesiog pasiimti ir valgyti, nes dar neturime galimybių apdoroti maistą mikrogravitacijos sąlygomis“, – sako dr. F. Fayet-Moore.
Pasak jos, grybai gali atitikti šiuos reikalavimus. „Jie yra puiki kosminė kultūra, – teigia mokslininkė. – Daugeliui augalų prireikia daugiau nei 100 dienų, kad užaugintų [derlių], o grybų ciklas gali trukti tik 30 dienų. Jie gali aprūpinti astronautus maistu, tačiau unikalu tai, kad mitybos požiūriu jie turi maistinių medžiagų, randamų visose maisto produktų grupėse.“
Eksperimentas su austrių grybais „Fram2“ yra pasaulinės iniciatyvos, kuria siekiama rasti geriausią būdą ilgalaikiams žmonių tyrimams kosmose paremti, dalis. „Grybai yra tikrai labai svarbi dalis galvojant apie visą tą žiedinę sistemą, kaip maitinti ir išlaikyti žmones ilgą laiką“, – sako Adelaidės universiteto profesorė Jenny Mortimer.
Į Mėnulį ir toliau
Profesorė J. Mortimer taip pat yra Australijos mokslinių tyrimų tarybos Augalų, skirtų kosmosui, kompetencijos centro vyriausioji tyrėja. Jos komanda dalyvauja atskirame eksperimente, kuriame dalyvaus kelios augalų rūšys, siunčiamos į Mėnulį per NASA misiją „Artemis III“, kuri planuojama 2027 m. Misijos metu planuojama, kad astronautai Mėnulio paviršiuje praleis savaitę ir atliks mokslinius eksperimentus.
Vieno iš šių projektų metu Mėnulyje specialiai suprojektuotoje augimo kameroje bus auginamos plūdenos ir du kiti augalai. Vėliau mėginiai bus grąžinami į Žemę – kad būtų galima ištirti, kaip juos veikia „priešiška“ kosmoso aplinka. „Tai radiacija, Mėnulio gravitacija, daugybė dalykų, kurių Žemėje negalime lengvai atkartoti, kad suprastume, kaip jie auga“, – sako profesorė J. Mortimer.
Ji teigia, kad nustatyti geriausius pasėlius ir ūkininkavimo būdus kelionėms į kosmosą yra labai svarbu – kad kelionės į tokias vietas kaip Marsas, kurios gali užtrukti kelerius metus, būtų ilgesnės ir savarankiškos.
„Labai sunku suplanuoti viską, ko reikia tokioms misijoms, – sako ji. – Todėl reikia turėti galimybę pasigaminti tai, ko gali prireikti.“ Pasak jos, eksperimentų su „Fram2“ ir „Artemis III“ metu įgyta patirtis taip pat galėtų padėti patobulinti žemdirbystės metodus Žemėje, rašo „ABC News“.