Vaizdo įraše, kurį užfiksavo bendrai NASA ir JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) valdomas palydovas „GOES-16“, matyti, kaip kovo 28 d. apie 18 val. 20 min. Lietuvos laiku iš dėmės Saulės paviršiuje išsiveržė X klasės žybsnis.
Šis X1,1 klasės saulės žybsnis, išsiveržęs iš dėmės, pavadintos AR4046, yra pirmasis X klasės žybsnis, kurį Saulė paleido nuo vasario pradžios.
„2025 m. kovo 28 d. apie 11:20 EDT (1520 UTC) įvyko stiprus Saulės žybsnis (R3), kurio maksimumas buvo X1.1. Blyksnis įvyko netoli naujai į apžvalgos lauką pasukusio 4046 regiono, esančio netoli rytinio limbo“, – sakoma NOAA kosminių orų prognozių centro pranešime.
NOAA Kosminių orų prognozių centras pasidalijo įspūdingu vaizdo įrašu socialiniame tinkle „X“. Jame matyti, kaip Saulės žybsnis išsiveržia iš Saulės kartu su Saulės medžiagos debesiu, vadinamu vainikinės masės išmetimu (CME). CME – tai didžiuliai Saulės plazmos ir magnetinio lauko pliūpsniai, išmetami į kosmosą, dažniausiai per Saulės žybsnius. Šie greitai judantys plazmos pliūpsniai gali rimtai sutrikdyti palydovų ir elektros tinklų darbą, jei jų kelyje pasipainioja Žemė.
Pavojingi žybsniai
Saulės žybsniai – tai intensyvūs elektromagnetinės spinduliuotės pliūpsniai, prasiveržiantys Saulės paviršiuje, dažniausiai iš magnetinio aktyvumo regionų – pavyzdžiui, Saulės dėmių. Kai Saulės magnetiniai laukai susipina, nutrūksta ir vėl susijungia, išsiskiria didžiuliai energijos kiekiai šviesos, šilumos ir įkrautų dalelių pavidalu. Saulės žybsniai klasifikuojami pagal A, B, C, M ir X klases. Kiekviena klasė yra 10 kartų galingesnė už ankstesnes, o X klasės žybsniai yra patys galingiausi ir rečiausi.
Kai Saulės žybsnio spinduliuotė nukrypsta į Žemę, ji gali sukelti radijo ryšio sutrikimus į Saulę atgręžtoje planetos pusėje. Taip atsitinka dėl to, kad intensyvūs Saulės žybsnio rentgeno spinduliai ir itin stipri ultravioletinė spinduliuotė jonizuoja viršutinius Žemės atmosferos sluoksnius – ypač jonosferą, esančią nuo 48–965 km virš Žemės paviršiaus.
Jonosferą sudaro keli sluoksniai, kurie atspindi ir laužia radijo bangas, todėl aukšto dažnio radijo signalai gali sklisti dideliais atstumais visame pasaulyje. Kai Saulės žybsniai jonizuoja žemiausią (arčiausiai Žemės esantį) jonosferos sluoksnį, radijo bangos ne atsispindi, o sugeria, todėl signalas pablogėja – arba paveiktoje teritorijoje aukšto dažnio radijo ryšys visiškai prarandamas.
Dėl šio kovo 28 d. Saulės žybsnio penktadienio rytą visoje Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Atlanto vandenyne nutrūko radijo ryšys.
„Iškart didelėje Saulės apšviestoje Žemės dalyje virš didžiosios dalies stipriai pablogėjo arba dingo signalas aukšto dažnio (HF) ryšio juostose. HF radijo signalų naudotojai paveiktose teritorijose galėjo patirti ryšio praradimą arba didelius sutrikimus, trunkančius nuo kelių minučių iki poros valandų“, – sakoma NOAA Kosminių orų prognozių centro pranešime.
Po šio Saulės žybsnio netrukus išsiveržė CME.
CME paprastai pasiekia Žemę praėjus kelioms dienoms po Saulės žybsnio ir gali sukelti geomagnetines audras – jei susiduria su Žemės magnetiniu lauku, dėl ko atsiranda poliarinė pašvaistė. CME taip pat gali paveikti kosminius palydovus, sutrikdyti GPS įrangos veikimą Žemėje, o labai rimtais atvejais – sukelti plataus masto elektros energijos tiekimo sutrikimus.
Laimei, nesitikima, kad naujai paleista CME pasieks mūsų planetą, todėl artimiausiomis dienomis geomagnetinių audrų nenumatoma.
„Tikėtina, kad CME ... nėra nukreipta į Žemę. Tačiau analizės ir toliau neleidžia įsitikinti, kad nėra šalutinės įtakos“, – teigiama NOAA Kosminių orų prognozių centro žinutėje socialiniame tinkle „X“.
Saulės dėmė, sukėlusi žybsnį ir CME (AR4046), juda aplink Saulę ir yra nukreipta į mūsų planetą – o tai reiškia, kad jei ji paleis dar daugiau žybsnių ar CME, jie greičiausiai pataikys tiesiai į Žemę.
„Ateinančią savaitę žybsnių šaltinio sritis pasisuks veidu į Žemę. Tikėtinas tolesnis stiprus Saulės aktyvumas!“ – rašo Saulės astrofizikas Ryanas Frenchas.
Be to, nauja Saulės dėmė, pavadinta AR4048, taip pat sukasi į Žemę ir artimiausiomis dienomis turėtų išmesti keletą galingų žybsnių bei CME. Remiantis Kosminių orų prognozių centro prognozių aptarimu, iš viso yra 15 proc. tikimybė, kad nuo kovo 31 d. iki balandžio 2 d. įvyks dar vienas X klasės žybsnis – visų pirma dėl AR 4048, rašo „Live Science“.