Šiuo metu „Perseverance“ ieško senovinės gyvybės požymių kalvose ir uolienų atodangose palei Jezero kraterio – nederlingos įdubos į šiaurę nuo Marso pusiaujo, kurioje, kaip įtaria mokslininkai, prieš milijardus metų telkšojo didžiulis ežeras – kraštą.
Nuo 2024 m. gruodžio mėn. marsaeigis keliauja aukštu šlaitu, kuris, kaip tikisi mokslininkai, suteiks užuominų apie buvusį Marso klimatą.
Balandžio 11 d. „Perseverance“ sustojo ties vizualiai ryškia geologine riba, kur susikerta šviesios ir tamsios uolienų atodangos. Čia viena konkreti uoliena suglumino mokslininkus, nes išsiskyrė iš aplinkinio šviesaus paviršiaus dėl savo tamsios spalvos, kampuotos formos bei įdubimų.
Nieįprastos uolienos paslaptis
NASA tinklaraštyje rašoma, kad uolienoje esantys įdubimai galėjo susiformuoti keliais būdais. Nedideli pačios uolienos gabalai galėjo atskilti ir eroduoti, taip palikdami įdubimus. Kita galimybė – Marso vėjai, nešdami smulkias dulkes ir uolienų daleles, galėjo veikti tarsi švitrinis popierius – lėtai nudildyti uolienos paviršių ir sukurti įdubimus.
Tamsus šios ir panašių uolienų atspalvis galėtų rodyti, kad tai meteoritai, tačiau naujausia jų cheminių duomenų, gautų iš prietaiso „Perseverance SuperCam“, analizė rodo, kad jų sudėtis neatitinka tipiško meteorito sudėties.
Arba šios tamsios uolienos gali būti vulkaninės kilmės. Žinoma, kad Žemėje ir Marse tokie mineralai kaip olivinas, piroksenas ir biotitas suteikia magminėms uolienoms tamsią spalvą. Jei šios uolienos iš tiesų yra magminės, jos galėjo atsirasti iš netoliese esančių vulkaninių uolienų darinių, kurie erodavo.
„Mūsų laimei, marsaeigis turi prietaisus, kuriais galima išmatuoti Marso uolienų cheminę sudėtį, – rašoma tinklaraštyje. – Supratus šių tamsesnio atspalvio „plūduriuojančių uolienų“ [rastų ne ten, kur susiformavo] sudėtį, komandai bus lengviau interpretuoti šios unikalios uolienos kilmę.“
Parengta pagal „Live Science“.