Pasak ekspertų, dar per anksti žinoti, kur galėtų nukristi pusės tonos metalo gabalas ir kiek jo išliks po įskriejimo į atmosferą.
Olandų mokslininkas Marco Langbroekas prognozuoja, kad kosminis aparatas į atmosferą įskries apie gegužės 10 d. Jis apskaičiavo, kad jei aparatas išliks nesugadintas, jis į atmosferą pateks 242 km/val. greičiu.
„Nors tam tikras pavojus yra, pernelyg nerimauti nereikėtų, – teigė M. Langbroekas. – Objektas yra palyginti nedidelis, ir net jei jis nesuskils‚ pavojus yra panašus į atsitiktinio meteorito nukritimo pavojų, o tokių kasmet įvyksta keletas. Didesnė tikimybė, kad į jus trenks žaibas.“
Jis pridūrė, kad tikimybė, jog erdvėlaivis iš tikrųjų pataikys į žmogų ar daiktą, yra nedidelė, tačiau „jos negalima visiškai atmesti“.
Sovietų Sąjunga kosminį aparatą „Kosmos 482“ paleido 1972 m., tačiau dėl raketos gedimo jis niekada neišskriejo iš Žemės orbitos.
Didžioji jo dalis per dešimtmetį atskilo. Tačiau M. Langbroekas ir kiti mano, kad pati nusileidimo kapsulė – sferinis objektas, kurio skersmuo apie 1 metrą – pastaruosius 53 metus skrieja aplink Žemę elipsės formos orbita, palaipsniui artėdama prie Žemės.
Gana tikėtina, kad daugiau nei 500 kg sveriantis erdvėlaivis atlaikys grįžimą į atmosferą. Jis buvo pagamintas taip, kad atlaikytų nusileidimą per Veneros atmosferą, kurią sudaro daugiausia anglies dioksidas, teigė M. Langbroekas.
Tačiau, kadangi didžiąją dalį planetos sudaro vanduo, „yra didelė tikimybė, kad jis tikrai nukris į vandenyną“, pridūrė mokslininkas.
Parengta pagal „The Guardian“.