Mokslininkai rado vandenilio sulfido požymių tokio tipo meteorituose, kurie yra panašūs į tuos, kurie bombardavo ankstyvąją Žemę. Jei šiuose uoliniuose kūnuose, esančiuose kosmose, gausu vandenilio, gali būti, kad Žemė galėjo susiformuoti turėdama medžiagų vandeniui pasigaminti, o ne gauti didžiąją dalį vandens dėl atsitiktinių susidūrimų su asteroidais ir meteoroidais per ankstyvąją planetos istoriją. Tyrimo rezultatai paskelbti balandžio 16 d. žurnale „Icarus“.
Žemės cheminė sudėtis panaši į bevandenių uolinių kūnų, vadinamų enstatitų chondritais – todėl galima manyti, kad planeta galėjo susiformuoti iš tokio tipo medžiagų. Daugelį metų mokslininkai manė, kad tai reiškia, jog vanduo turėjo patekti iš išorinės Saulės sistemos objektų, kurie bombardavo Žemę. Tokie susidūrimai šiaip jau mažai tikėtini, nes priklauso nuo specifinės mūsų Saulės sistemos geometrijos, kai Jupiterio gravitacija kometas ir meteoritus siunčia į vidinę Saulės sistemą, sako Alessandro Morbidelli, kuris studijuoja planetų formavimąsi Prancūzijos koledže Paryžiuje ir naujame tyrime nedalyvavo.
Tačiau 2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad nors enstatitų chondrituose nėra vandens, juose yra vandenilio. Teoriškai vandenilis juose galėjo reaguoti su deguonimi ankstyvojoje Žemėje ir sudaryti gausų vandens kiekį. Tačiau nebuvo aišku, kokios formos tas vandenilis buvo. Tyrimo bendraautorius Oksfordo universiteto planetų mokslininkas Jamesas Brysonas ir jo kolegos įtarė, kad vandenilis gali būti prisijungęs prie meteoritų viduje esančios sieros.
Susiję straipsniai
Naudodami rentgeno spindulių absorbcijos artimojo krašto spektroskopijos metodą, mokslininkai ieškojo vandenilio, prisijungusio prie sieros, požymių enstatito chondrite, pirmą kartą rastame 2012 m. Antarktidoje. Visoje smulkiagrūdėje meteorito matricoje jie rado daugiau vandenilio, nei tikėtasi, vandenilio sulfido pavidalu.
Gausus vandenilio kiekis rodo, kad Žemėje vandenilio galėjo būti nuo pat planetos susiformavimo, teigia J. Brysonas.
Išvados leidžia manyti, kad vidinėje Saulės sistemoje – o galbūt ir kitose planetų sistemose – gali susiformuoti uolinės planetos, kuriose yra daug vandenilio, reikalingo vandens vandenynams sukurti. „Tai reiškia, kad gyvenamosios sąlygos gali būti kur kas labiau tikėtinos, nei manėme iš pradžių“, – sako J. Brysonas.
Vis dėlto kai kurie mokslininkai nėra tuo įsitikinę. Enstatito chondritai gali būti užteršti jau Žemėje esančiu vandeniu, sako tyrime nedalyvavęs Karnegio mokslo instituto (JAV) meteoritologas Conelis Alexanderis. „Kai jie patenka į Žemės atmosferą ir pamato vandenį ir net deguonį, jie gana greitai pradeda reaguoti“, – sako jis. Papildomo vandenilio galėjo atsirasti iš Antarktidos ledo ir tirpstančio vandens aplink meteoritą prieš jį aptinkant, mano mokslininkas.
Nors tyrėjai ėmėsi priemonių, kad išvengtų akivaizdžiai su vandeniu sureagavusių vietų tyrimo, šviežias enstatito chondritas galėtų galutinai patvirtinti, iš kur atsirado vandenilis. „Puikiausia būtų, jei į Žemę nukristų enstatito chondrito mėginys, o mes jį iš karto paimtume, įdėtume į aplinką be vandens ir deguonies ir ten laikytume“, – sako Morbidelli.
Parengta pagal „Live Science“.