Kai kurie atsparūs mikrobai gali būti pajėgūs išgyventi kosmoso vakuume. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad erdvėlaivis ar Marsas buvo užkrėsti.
NASA zondas „Phoenix“ nusileido Raudonojoje planetoje 2008 m. gegužės 25 d. ir praleido 161 dieną (156 Marso dienas) rinkdamas įvairius duomenis, kol staiga išsijungė. Maždaug 10 mėnesių prieš atskrisdamas į Marsą nusileidimo modulis kelias dienas praleido švarioje patalpoje Kennedy kosmoso centre, o 2007 m. rugpjūčio 4 d. buvo paleistas iš kaimyninės Kanaveralo kyšulio kosminių pajėgų stoties (tuomet vadintos Kanaveralo kyšulio oro pajėgų stotimi).
Švarios patalpos – tai patalpos, kuriose erdvėlaiviai ir jų kroviniai laikomi karantine prieš paleidimą ir po sugrįžimo į Žemės atmosferą, kad būtų išvengta aplinkos užteršimo mikrobais ir į juos nepatektų potencialiai kenksmingų dalelių, teigia NASA. Šios erdvės sterilizuojamos, jose palaikomas slėgis, nuolat siurbiama ir į jas oras tiekiamas per specialius filtrus, kurie sulaiko 99,97 proc. visų ore esančių dalelių. Kiekvienas, įeinantis į patalpą, privalo dėvėti specialų kostiumą ir prieš įeidamas nusiprausti po oro dušu.
Tačiau visos šios priemonės vis tiek negali apsaugoti nuo visko. Kai mokslininkai iš naujo išanalizavo mėginius, paimtus iš „Phoenix“ nusileidimo modulio švarios patalpos prieš, per ir po to, kai erdvėlaivis joje buvo laikomas karantine, jie rado 26 naujų bakterijų rūšių DNR. Savo išvadas komanda pateikė gegužės 12 d. žurnale „Microbiome“ paskelbtame tyrime.
Dauguma naujai aprašytų mikrobų pasižymėjo bent kai kuriomis savybėmis, dėl kurių jie buvo atsparūs atšiaurioms aplinkos sąlygoms – pavyzdžiui, ekstremalioms temperatūroms, slėgiui ir radiacijos lygiui. Kai kurie iš jų turėjo genų, susijusių su DNR taisymu, kenksmingų molekulių detoksikacija ir geresne medžiagų apykaita – ir netgi galėjo išgyventi kosmoso vakuume, rašė tyrėjai.
„Mūsų tyrimo tikslas – suprasti, kokia yra ekstremofilų perkėlimo į kosmosą rizika, ir nustatyti, kokie mikroorganizmai gali išgyventi atšiauriomis kosmoso sąlygomis, – teigia tyrimo bendraautorius, Saudo Arabijos Karaliaus Abdulos mokslo ir technologijų universiteto mikrobiologas Alexandre Rosado. – Šios pastangos yra labai svarbios stebint mikrobinės taršos riziką ir apsisaugant nuo netyčinės kolonizacijos tyrinėjant planetas.“
Naujai aprašytos rūšys sudarė kiek mažiau nei ketvirtadalį visų kambaryje nustatytų rūšių, kurių dauguma taip pat pasižymėjo ekstremofilinėmis savybėmis. Tai rodo, kad švarios erdvėlaivių patalpos galėtų būti puiki vieta ieškoti daugiau šių atsparių mikrobų.
Naujų ekstremofilų paieška svarbi, nes gali padėti mokslininkams numatyti, kaip gali atrodyti potencialūs nežemiški mikrobai ir kaip galėtume užkirsti kelią jiems užteršti Žemę. Kai kurie iš jų taip pat gamina medžiagas – pavyzdžiui, bioplėveles – kurios gali būti naudojamos medicinoje, maisto konservavimui ir biotechnologijose, rašo Space.com.
„Kartu mes atskleidžiame mikrobų, kurie atlaiko ekstremalias kosmoso sąlygas, – organizmų, galinčių sukelti revoliuciją gyvybės moksluose, bioinžinerijoje ir tarpplanetiniuose tyrimuose – paslaptis“, – sako tyrimo bendraautorius, į pensiją išėjęs NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Kasthuri Venkateswaranas.