Nauji vaizdai leis mokslininkams geriau suprasti Saulės aktyvumo periodus.
Tai ypač svarbu, nes intensyvi Saulės veikla gali sutrikdyti palydovinį ryšį bei elektros energijos tiekimo tinklus Žemėje.
Nuotraukose matyti spindinti ir ryški Saulės atmosfera, kurios temperatūra vietomis siekia net milijoną laipsnių Celsijaus. Tarp šviesių sričių matyti tamsesni dujų debesys, kurie, nors ir gerokai vėsesni, įkaista iki maždaug šimto tūkstančių laipsnių.
ESA mokslo skyriaus direktorė profesorė Carole Mundell teigia, kad šie vaizdai – artimiausios ir detaliausios, kada nors padarytos Saulės pietinio ašigalio nuotraukos, kurios padės mokslininkams atskleisti, kaip iš tiesų veikia žvaigždė, suteikianti gyvybę Žemėje.
„Saulė – mūsų artimiausia žvaigždė, gyvybės šaltinis ir galimas šiuolaikinių kosminių bei žemės energijos sistemų trikdys, todėl būtina gerai suprasti jos veikimą ir išmokti prognozuoti jos elgesį“, – sako ji.
Iš Žemės Saulė atrodo kaip vientisas šviesus diskas, tačiau naudojant specialius filtrus ir stebint skirtingus dažnius mokslininkai gali pamatyti tikrąjį jos vaizdą – dinamišką skystą rutulį, kurio paviršiuje sukasi magnetiniai laukai, sukeliantys žybsnius ir dujų kilpas atmosferoje.
Būtent magnetiniai laukai lemia, kada Saulė „siautėja“ ir išmeta daleles link Žemės.
Mokslininkai žino, kad Saulė turi ramybės periodą, kai magnetiniai laukai yra tvarkingai išsidėstę, o šiaurės ir pietų magnetiniai poliai išlieka savo vietose. Tai laikas, kai Saulė negali paleisti stiprių žybsnių. Tačiau kas maždaug 11 metų Saulės poliai apsiverčia, o jos magnetiniai laukai tampa sudėtingi ir chaotiški.
Chaotiškuoju periodu Saulė bando sumažinti savo magnetinę įtampą ir paleidžia dalelių srautus Žemės link. Tokios Saulės audros gali sutrikdyti ryšių palydovų veiklą ir elektros tinklus, tačiau taip pat sukuria nuostabias šiaurės pašvaistes.
Londono universiteto koledžo (JK) profesorė Lucie Green teigia, kad iki šiol buvo sunku prognozuoti Saulės aktyvumą naudojant kompiuterinius modelius, nes trūko duomenų apie magnetinių laukų migraciją link ašigalių. Tačiau situacija keičiasi.
„Dabar turime trūkstamą dėlionės detalę, – sakė ji BBC. – Saulės poliarinių magnetinių laukų apsivertimas buvo viena didžiausių mokslo paslapčių, o „Solar Orbiter“ leis pirmą kartą tiksliai išmatuoti sroves, kurios Saulėje perneša magnetinius laukus į poliarinius regionus.“
Galutinis tikslas – sukurti patikimus Saulės modelius, kurie leistų prognozuoti vadinamąjį kosminį orą. Tikslūs prognozių modeliai padės pasiruošti intensyvioms Saulės audroms, rašo BBC.