Marsaeigis „Perseverance“ 2021 m. nusileido Jezero krateryje ir palaipsniui važiuoja iki vakarinio jo krašto – judėdamas išdžiūvusia upe, kuri, kaip manoma, tekėjo maždaug prieš 3–4 mlrd. metų.
Marsaeigis renka mėginius, kuriuos ketinama grąžinti į Žemę vykdant Marso mėginių grąžinimo misiją, numatytą ketvirtajame dešimtmetyje – nors dabar tam gresia pavojus dėl D. Trumpo administracijos siūlomų radikalių NASA išlaidų mažinimo priemonių.
Manoma, kad kai kurios mėginių medžiagos yra vulkaninės kilmės, įskaitant lavos srautų požymius. Dabar Džordžijos technologijos instituto (JAV) darbuotojas Jamesas Wray ir jo kolegos identifikavo galimą šaltinį – pietrytiniame Jezero pakraštyje esantį miegantį ugnikalnį, pavadintą Jezero Mons.
Susiję straipsniai
Marso orbitinių zondų padarytos didelės raiškos nuotraukos atskleidė, kad ant kalno yra smulkiagrūdės medžiagos, atitinkančios ugnikalnio pelenus. Jezero Mons dydis ir forma – 21 km pločio ir 2 km aukščio – taip pat atitinka panašius ugnikalnius Žemėje.
„Galimą versiją labiausiai atitinka magminis ugnikalnis, – sako J. Wray. – Tai stipriausia versija, kurią galime pateikti fiziškai nebūdami ten“.
Skaičiuodami šalia ugnikalnio esančius kraterius, mokslininkas ir jo komanda apskaičiavo, kad paskutinį kartą Jezero Mons galėjo išsiveržti ne anksčiau kaip prieš 1 mlrd. metų – galimai išmesdamas pelenus, lavą ir uolienas į Jezero kraterį net iki pat „Perseverance“ nusileidimo vietos.
Tai reiškia, kad marsaeigis galėjo surinkti mėginius, atsiradusius iš ugnikalnio. Jei taip, ir jei juos pavyktų grąžinti į Žemę, mokslininkai pirmą kartą galėtų tiksliai nustatyti kitos planetos ugnikalnio veiklos datą.
„Iš tikrųjų sužinotume, kada tas ugnikalnis buvo aktyvus, o tai būtų labai šaunu“, – sako Briony Horgan iš Purdue universiteto (JAV), kuri priklauso marsaeigio mokslininkų komandai. Ji sako, kad tai galėtų mums suteikti svarbios informacijos apie tai, kaip laikui bėgant keitėsi Raudonosios planetos vidus.
Dar geriau, sako J. Wray, kad „Perseverance“ nuvyktų prie paties ugnikalnio – nors tai mažai tikėtina. „Jis važiuoja priešinga kryptimi, nes už kraterio į vakarus yra tikrai įdomių senovinių uolienų“, – pasakoja mokslininkas“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Communications Earth & Environment“.
Parengta pagal „New Scientist“.