Per realiu laiku transliuotą spaudos konferenciją observatorijos mokslininkai atskleidė naujų detalių apie nuotraukas, kurios gerokai pranoksta anksčiau tą pačią dieną paskelbtus vaizdus. Tiesą sakant, prieš spaudos konferenciją pirmadienį pasidalytame spiralinės galaktikos atvaizde matyti tik apie 2 proc. erdvės, katalogizuotos pirmojoje observatorijos užfiksuoto naktinio dangaus nuotraukoje, nurodė projekto mokslininkai.
Visoje nuotraukoje yra 10 mln. galaktikų – Mergelės klasteryje ir aplink jį. Daugelis jų dar niekada nebuvo matytos, tiesioginės transliacijos metu sakė projekto mokslininkas ir observatorijos Didžiojo sinoptinio apžvalginio teleskopo (LSST) statybos projekto direktoriaus pavaduotojas Zeljko Ivezicas.
Visas vaizdas apima net 3200 megapikselių, o kad žmogaus akys galėtų jį visą pamatyti, jį reikėtų rodyti per 400 itin didelės raiškos televizorių ekranų – tiek monitorių padengtų visą krepšinio aikštelę, atkreipė dėmesį Z. Ivezicas.
Visas pirmąsias nuotraukas galima rasti observatorijos interneto svetainėje – įskaitant viso 3200 megapikselių vaizdo versiją, kurioje galima atlikti paiešką ir priartinti vaizdą.
Stulbinantis duomenų kiekis
Per pirmuosius observatorijos veiklos metus ji surinks daugiau duomenų nei visos kitos esamos optinės observatorijos kartu sudėjus, teigiama observatorijos pranešime.
Šie duomenys bus laisvai prieinami mokslininkams – tikintis, kad jie padės padaryti naujų svarbių atradimų apie Visatą, įskaitant anksčiau nematytų asteroidų buvimo vietas, įžvalgas apie tamsiosios medžiagos ir tamsiosios energijos – dviejų nematomų darinių, sudarančių didžiąją dalį Visatos, bet vis dar menkai pažįstamų – savybes ir kt.
„Tikiu, kad nuostabūs vaizdai ir milžiniškas duomenų kiekis, kurį gaus observatorija, padės vykdyti išskirtinę mokslinę veiklą visame pasaulyje“, – konferencijoje sakė Baltųjų rūmų Mokslo ir technologijų politikos biuro direktorius Michaelas Kratsiosas.
Pareiškime teigiama, kad per planuojamus 10 eksploatavimo metų observatorija per naktį sukaups apie 20 terabaitų duomenų, 30 sekundžių intervalais darydama didelės skiriamosios gebos naktinio dangaus nuotraukas. Iki veiklos pabaigos observatorija užfiksuos apie 40 mlrd. dangaus objektų ir atliks trilijonus matavimų.
Komanda tikisi, kad šie duomenys padės geriau suprasti paslaptingus kosminius reiškinius. „Nuo šiandien mūsų galimybės suprasti tamsiąją medžiagą, tamsiąją energiją ir planetų gynybą augs dar sparčiau nei bet kada anksčiau“, – sakė JAV Nacionalinio mokslo fondo, kuris kartu su JAV energetikos departamentu valdo observatoriją, personalo vadovas Brianas Stone’as.
Naktinio dangaus filmas
Kai vėliau šiais metais observatorija pradės veikti visu pajėgumu, ji nuolat fotografuos naktinį dangų, kad užfiksuotų visus įmanomus matomų dangaus objektų judėjimą. Per naktį ji surinks apie 1000 nuotraukų, kas tris ar keturias naktis aprėpdama pietų dangų. Vėliau šie vaizdai bus sujungti į vieną visumą, kad būtų sukurtas itin detalus visatos laiko juostos filmas.
Pažymima, kad laiko intervalas atskleis asteroidų, kometų, žvaigždžių, supernovų, galaktikų ir galbūt kitų dar nežinomų kosminių reiškinių naktinį judėjimą.
Pavyzdžiui, per kelias pirmąsias stebėjimų naktis observatorija nustatė daugiau nei 2000 anksčiau nežinomų asteroidų, judančių mūsų Saulės sistemoje, buvimo vietas. Tikimasi, kad iki savo misijos pabaigos observatorija atras apie 5 mln. naujų asteroidų – maždaug penkis kartus daugiau, nei visi žinomi asteroidai, atrasti per pastaruosius 200 metų.
„Filmavimas prasidėjo, kamera veikia, ir mes pamatysime, kaip prieš mus skleidžiasi mūsų kosmosas“, – konferencijoje sakė Energetikos departamento sekretorius Chrisas Wrightas.
Parengta pagal „Live Science“.