Ryugu priklauso asteroidų tipui, kuris vadinamas CI chondritais. Šie asteroidai sudaryti iš uolienų, tačiau jas kadaise stipriai paveikė vanduo. Manoma, kad netrukus po susiformavimo radioaktyvių elementų skilimo išskirta energija jų viduje galėjo pakelti temperatūrą pakankamai, kad ištirptų ledas, tačiau ne daugiau nei iki maždaug 50 laipsnių Celsijaus.
Dabar Ryugu granulėje aptiktas mineralas, kuris formuojasi tik gerokai šiltesnėmis sąlygomis. Džerfišeritas, arba geležies-nikelio sulfidas su kalio priemaišomis, dažnai aptinkamas kitų tipų meteorituose – enstatitiniuose chondrituose ir obrituose.
Šie asteroidai formavosi vidinėje Saulės sistemos dalyje, kur karštos dujos įkaitino mineralus ir vandenį iki bent 350 laipsnių (aukšto slėgio aplinkoje net ir tokios temperatūros vanduo neišgaruodavo).
Kaip suderinti džerfišerito egzistavimą Ryugu su tuo, ką žinome apie asteroido formavimosi sąlygas? Galimi atsakymai yra du. Pirmasis – į motininį kūną, nuo kurio prieš kelis milijonus metų atskilo Ryugu, kadaise atsitrenkė enstatitinis chondritas arba obritas ir atnešė džerfišerito priemaišų.
Visgi tyrėjai sako, kad labiau tikėtinas yra antras paaiškinimas – kai kuriose Ryugu motininio kūno vietose bent kurį laiką egzistavo karštesnės sąlygos, kuriomis džerfišeritas galėjo formuotis vietoje.
Norėdami tvirtai atsakyti į šį klausimą, tyrėjai ketina išmatuoti džerfišerito izotopinę sandarą – nustatyti sudėtinių elementų atmainų su skirtingu neutronų skaičiumi santykinę gausą. Ji buvo skirtinga vidinėje ir išorinėje Saulės sistemos dalyje, taigi jei mineraliniai inkliuzai formavosi arti Saulės, jų izotopinė sudėtis turėtų skirtis nuo likusio asteroido, o jei formavosi kartu – būti labai panaši.
Bet kuriuo atveju šie rezultatai iliustruoja milžinišką Saulės sistemos kietųjų kūnų formavimosi aplinkų įvairovę. Ją suprasti svarbu siekiant geriau išsiaiškinti ir planetų, įskaitant Žemę, atsiradimo detales.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Meteoritics & Planetary Science“.