Praeidamas per Žemės šešėlį, Mėnulis įgaus tamsiai raudoną atspalvį, sukurdamas įspūdingą „kruvinąjį mėnulį“.
Kadangi Lietuvoje užtemimas prasidės, kai Mėnulis dar bus žemiau horizonto, jis jau pakils pilnai užtemęs – apie 19 val. 51 min., kai Saulė jau leisis.
Penumbrinis užtemimas, kai Mėnulis pirmą kartą patenka į silpną Žemės išorinį šešėlį, prasidės 18 val. 28 min. Dalinis užtemimas, kai Mėnulis patenka į tamsesnį Žemės centrinį šešėlį, vadinamą umbra, prasidės 19 val. 27 min.
Užtemimas pasieks maksimumą apie 21 val. 11 min., o baigsis 23 val. 55 min. Bendra pilnutinio užtemimo trukmė šįkart – 4 val. 3 min.
Kas yra Mėnulio užtemimas ir Kruvinoji pilnatis?
Mėnulio užtemimas įvyksta, kai Žemė atsiduria tiesiai tarp Saulės ir Mėnulio, užstoja Saulės šviesą ir meta šešėlį ant Mėnulio paviršiaus.
Egzistuoja trys pagrindiniai Mėnulio užtemimo tipai: pilnutinis, kai Mėnulis visiškai paskęsta Žemės šešėlyje, dažnai įgaudamas ryškų raudoną atspalvį, dalinis, kai tik dalis Mėnulio patenka į Žemės šešėlį, sukurdama matomą tamsų segmentą ir penumbrinis Mėnulio užtemimas – subtilesnisis reiškinys, kai Mėnulis keliauja per išorinę Žemės šešėlio dalį, dėl to šiek tiek pritemsta.
Mėnulio užtemimai kartais vadinami Kruvinosiomis pilnatimis dėl raudono atspalvio, kurį Mėnulis įgyja šio reiškinio metu.
„Per visą istoriją žmonės tai laikė blogu ženklu. Tačiau iš tiesų tai tik šviesos refrakcija per Žemės atmosferą – tas pats reiškinys, kuris sukuria raudoną saulėlydį“, – sako Karališkosios Grinvičo observatorijos astronomas dr. Edwardas Bloomeris.
Šis rausvas atspalvis yra reiškinio, vadinamo Rayleigh sklaida, rezultatas, kuris taip pat daro dangų mėlyną, o saulėlydžius raudonus. Jis labiau sklaido trumpesnio mėlyno bangos ilgio šviesą, leisdamas ilgesnio raudono bangos ilgio šviesai išlikti matomai.
Mėnulio užtemimo metu šviesa, apšviečianti Mėnulį, yra praėjusi per Žemės atmosferą. Tai – tarsi kiekvienas saulėtekis ir saulėlydis Žemėje būtų atspindimas ant Mėnulio paviršiaus, rašo BBC.
Pasak Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofiziko dr. Vido Dobrovolsko, skirtingai nei Saulės užtemimus, šį reiškinį galima saugiai stebėti plika akimi, žiūronais ar teleskopu.
Astrofizikas pataria Mėnulį danguje susirasti dar iki 20.30 val., nes užtemimo metu jis labai pritemsta ir tampa sunkiai įžiūrimas. Stebėjimą gali palengvinti ir programėlės – planetariumai, padedantys rasti dangaus šviesulius.
Kadangi Mėnulio orbita yra šiek tiek pasvirusi Žemės orbitos atžvilgiu, užtemimai įvyksta tik vieną ar du kartus per metus. Tad šis sekmadienis – reta proga pamatyti tokį reginį savo akimis.
Kiti artimiausi Mėnulio užtemimai, matomi Lietuvoje, bus 2026 m. rugpjūčio 12 d. ir 28 d. – tai bus daliniai Mėnulio užtemimai.
O kitas pilnutinis Mėnulio užtemimas Lietuvoje bus matomas tik 2028 m. pabaigoje, likus vos kelioms valandoms iki Naujųjų metų.