NASA teigia radusi „aiškiausią ženklą“ apie kadaise Marse egzistavusią gyvybę

2025 m. rugsėjo 11 d. 11:06
Lrytas.lt
NASA teigia, kad keisti neįprastų mineralų masyvai, rasti ant dėmėtų uolų Marse, suteikia daugiau intriguojančių užuominų, kad senovėje dabar negyvoje planetoje galėjo klestėti gyvybė.
Daugiau nuotraukų (1)
NASA zondas „Perseverance“ 2024 m. šiauriniame Neretva Vallis krante – senovinės upės, kuri kadaise tekėjo į Marso Jezero kraterį – išdžiūvusiose liekanose rado vieną tokį strėlės formos uolą, pavadintą Cheyava Kriokliu (pagal krioklį JAV Didžiajame Kanjone).
Pradinė uolienos, kuri yra buvusiame ežero dugne, dabar vadinamame Šviesos Angelu, analizė parodė, kad ji buvo prisotinta organinių junginių ir turėjo požymių, kad kažkada per ją tekėjo vanduo – ir turėjo leopardo dėmių formos dėmių, susidariusių dėl cheminių reakcijų, kurias senovės mikroorganizmai galėjo naudoti energijai gauti.
Šios savybės gali būti ir milijonus metų trukusių nebiologinių procesų rezultatas. Tačiau dabar, naujame tyrime, paskelbtame rugsėjo 10 d. žurnale „Nature“, NASA mokslininkai paskelbė įdomių detalių apie papildomus uolienų mėginius, rastus dviejose netoliese esančiose vietose – ir teigia, kad šie radiniai patvirtina Marse buvusią gyvybę.
„Po metų trukusio tyrimo jie grįžo ir pasakė: „Klausykite, mes negalime rasti kito paaiškinimo, – sako NASA laikinasis administratorius Seanas Duffy. – Taigi, tai gali būti aiškiausias gyvybės ženklas, kurį kada nors radome Marse, o tai yra neįtikėtinai įdomu.“
Nuo atvykimo į Marsą 2021 m. „Perseverance“ važinėjo po 50 kilometrų pločio Jezero kraterį, rinkdamas dešimtis uolienų mėginių, kurie galiausiai bus grąžinti į Žemę. Radus leopardiškai nusėtą uolą, marsaeigio skenavimo prietaisas „Scanning Habitable Environments with Raman and Luminescence for Organics and Chemicals“ (SHERLOC) parodė, kad mėginys turi anglies pagrindu sudarytų molekulių, taip pat raudonų hematito juostų su geležies ir fosfato dėmėmis.
„Kai marsaeigis įvažiavo į Šviesos Angelą ir pradėjo matuoti vietinių uolienų sudėtį, komanda iš karto pastebėjo, kaip jos skiriasi nuo to, ką matėme anksčiau, – teigia tyrimo bendraautorius, geobiologas ir astrobiologas iš Teksaso A&M universiteto Michaelas Tice'as. – Tai rodė cheminio ciklo požymius, kuriuos Žemės organizmai gali išnaudoti energijai gaminti. O kai pažvelgėme dar atidžiau, pamatėme dalykų, kuriuos lengva paaiškinti ankstyvąja Marso gyvybe, bet labai sunku paaiškinti vien geologiniais procesais.“
Dabar NASA paskelbti papildomi atradimai susiję su molio turtingais uolienų mėginiais, rastais dviejose vietose, pavadintose Safyro Kanjonu ir Masonų Šventykla, kuriuose yra vivianito (geležies fosfato mineralas) ir greigito (mineralas, kurio sudėtyje yra geležies sulfido).
Mokslininkų teigimu, šie mineralai galėjo susidaryti dėl purvo ir organinių medžiagų reakcijų. Mineralų pasiskirstymas uolienose, atrodo, patvirtina šią hipotezę.
„Ne tik mineralai, bet ir jų išsidėstymas šiose struktūrose rodo, kad jie susiformavo per geležies ir sieros redokso ciklą [kurio pagrindiniai dalyviai Žemėje yra bakterijos], – sako M. Tice’as. – Žemėje tokie dalykai kartais susidaro nuosėdose, kur mikroorganizmai maitina organines medžiagas ir „kvėpuoja“ rūdimi ir sulfatu. Jų buvimas Marse kelia klausimą: ar ten galėjo vykti panašūs procesai?“
Vis dėlto galutinis sprendimas dėl biologinių ar nebiologinių procesų, kurie sukūrė šiuos modelius, gali būti priimtas tik laboratorijose Žemėje – o tai, ar toks brangus „Perseverance“ krovinys bus paimtas šiai analizei, lieka ginčytinu politiniu klausimu.
Europos kosmoso agentūra (ESA) ir NASA iš pradžių pasiūlė naudoti NASA „Sample Retrieval Lander“ – mažą raketą gabenantį erdvėlaivį – marsaeigio mėginiams surinkti iki 2033 m., kaip dalį savo „Mars Sample Return“ misijos. Raketa su mėginiais būtų paleista atgal į orbitą.
Tačiau misija, kurios biudžetas jau gerokai viršytas ir kuri vėluoja, gali būti atšaukta dėl Donaldo Trumpo administracijos planuojamų NASA biudžeto karpymų. Tuo tarpu Kinija paskelbė savo planus dėl Marso mėginių parvežimo misijos, kuri galėtų būti pradėta 2028 m.
S. Duffy negalėjo patvirtinti, ar ir kada bus vykdoma mėginių parvežimo misija – tačiau jis išliko optimistiškas. „Prezidentas mėgsta kosmosą – jis manęs apie tai klausė, – nurodė jis. – Aš jam pateikiu naujausią informaciją, kaip viskas vyksta, ką mes darome, ir jis manęs neatstumia. Jei kiltų problemų su ištekliais, aš kreipčiausi į jį ir esu įsitikinęs, kad jis mus paremtų.“
Parengta pagal „Live Science“.
MarsasMarso tyrimaiGyvybė kosmose
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.